Ūkininkas Virginijus Mačiulaitis pasakojo, jog ketvirtadienį, kai plūgas užkliudė cilindro formos ilgą daiktą, jis išlipo pasižiūrėti.
„Nesu jaunas, tarnavau armijoje, todėl iš karto supratau, jog išariau sprogmenį. Iš pradžių maniau, jog tai – aviacinė bomba, bet vėliau pamačiau – Antrojo pasaulinio karo laikų „katiušos“ sprogmuo.
Dar šiek tiek pakapsčiau dirvą, žiūriu – dar du sprogmenys. Tuomet jau paskambinau policijai, pranešiau apie radinį“, – pasakojo ūkininkas V.Mačiulaitis.
Vėliau išminuotojai kalbėjo, jog ūkininkui labai pasisekė, nes prie pat jo iškapstytų sprogmenų negiliai po žeme tysojo aviacinė bomba su sprogdikliu.
„Jei ūkininkas bent kiek būtų kliudęs bombą, ją pakrapštęs, tragedijos būtų neišvengęs. Tik laimingas atsitiktinumas lėmė, kad neįvyko nelaimė“, – teigė išminuotojai.
Penktadienio rytą V.Mačiulaitis, iš žurnalistų išgirdęs, kad jo dirvoje buvo rasta ne trys, o penkiolika pavojingų sprogmenų, iš nuostabos net loštelėjo.
Devintą dešimtį skaičiuojantis Virginijaus tėvas Juozas pasakojo, jog per Antrąjį pasaulinį karą tose apylinkėse, kur sūnus išarė sprogmenis, buvo sustatytos rusų armijos „katiušos“ – ant sunkvežimio tvirtinamas reaktyvinės artilerijos įrenginys, šaudantis salvėmis ir skleidžiantis bauginamai cypiantį garsą.
„Katiušos“ buvo nukreiptos į Vilkaviškį, kuris yra už šešių kilometrų, į seminarijos sodą. Jame buvo įsitvirtinę vokiečiai. Tai „katiušos“ kai „pagrojo“, neliko nei medžių, nei vokiečių“, – prisiminė karo laikus 82 metų J.Mačiulaitis.
Beje, „katiušą“ anksčiau vadindavo Stalino vargonais.
Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono sprogmenų neutralizavimo kuopos vado pavaduotojas vyresnysis leitenantas Kazimiras Bogdanas teigė, jog radinys Užbalių laukuose yra ypatingas.
„Viena didžiausių operacijų šiemet. Keturiolikoje salvinių sviedinių yra apie 200 kg sprogstamosios medžiagos. Apskritai Vilkaviškio rajonas yra labai užterštas sprogmenimis. Į šį rajoną važiuojame dažniausiai“, – teigė K.Bogdanas.
Penktadienio rytą išminuotojai ėmėsi darbo V.Mačiulaičio arimuose.
Aptvertą sprogmenų vietą per naktį saugojo Vilkaviškio policijos ekipažas.
Vėliau atvyko ugniagesių bei greitosios pagalbos automobiliai.
Išminuotojai pirmiausia nustatė sprogmenų pavojingumą, specialiu ieškikliu patikrino aplinkinius plotus.
Paaiškėjo, jog aviacinė bomba yra pernelyg pavojinga, jos negalima nei judinti, nei išvežti, todėl galingą sprogmenį buvo nuspręsta sunaikinti vietoje.
Reaktyvinės artilerijos sviedinius, kadangi jie buvo be sprogdiklių, išminuotojai iškasė kastuvais, sudėjo ant lauko keliuko, o vėliau sukrovė į sunkvežimį ant smėlio maišų.
Išminuotojai, privalantys dėvėti apie 10 kilogramų sveriančias apsaugos liemenes, į sunkvežimį sukilojo visą arsenalą. Vieno artilerijos sviedinio svoris – apie 70 kilogramų, sprogstamosios medžiagos kiekviename – po keliolika kilogramų.
Aviacinės bombos sunaikinimo išminuotojai ėmėsi tik po to, kai sunkvežimis su reaktyviniais sviediniais išvažiavo iš laukų.
Išminuotojai per arimą išvyniojo apie 300 metrų ilgio sprogdinimo laidą.
Smalsuoliams buvo liepta pasitraukti saugiu atstumu. Kai išminuotojai įsitikino, jog visi jų nurodymai dėl saugumo įvykdyti, ėmėsi bombos.
„Sprogdiname, sprogdiname, sprogdiname“, – kelis kartus nuaidėjo komanda.
Pasigirdo dukslus bumbtelėjimas, virš arimo siūbtelėjo platus žemių stulpas.
Išminuotojus prajuokino smalsuolių nusivylimas. Šie tikėjosi aršaus griausmo, o bomba buvo susprogdinta gana tyliai.
„Vadinasi, viską gerai padarėme. Bombą šiek tiek įkasėme giliau, antraip ne tik garsas būtų buvęs stipresnis, bet ir skeveldrų pilnas laukas būtų“, – paaiškino patyrę išminuotojai.
Sunkvežimis su keturiolika reaktyvinių sviedinių, lydimas policijos, ugniagesių bei greitosios pagalbos ekipažų, pasuko Kazlų Rūdos poligono link.
Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono viešųjų ryšių karininkas kapitonas Irmantas Genevičius sakė, jog šiemet išminuotojai į įvairias Lietuvos vietoves buvo kviečiami 1300 kartų: „Jau viršijome penkerių metų vidurkį. Į Vilkaviškio rajoną šiemet vykome 150 kartų, praėjusiais metais – 112. Vilkaviškio regione daug dirbamų žemių, intensyviai tiesiami keliai, todėl ir sprogmenų aptinkama daugiau.“
Išminuotojai juokavo: „Jei, tarkime, olandai rastų tiek sprogmenų, kiek šiandien radome Užbaliuose, jiems tai būtų metų įvykis, nes jų šalyje nevyko tokie mūšiai.“
Lietuvoje reaktyvinių salvinių sviedinių aptinkama labai retai.
Beje, Ukrainoje šaudoma panašios sistemos kaip ir „katiuša“ reaktyvinės artilerijos įrenginiais.
„Katiuša“ yra „Grad“ ir „Uragan“ motina“, – ironizavo išminuotojai.
K.Bogdanas pastebėjo, jog Lietuvos žmonės darosi vis sąmoningesni.
„Gyventojai vis dažniau praneša apie sprogmenis ar į juos panašius daiktus, žino, jog pavojinga juos krapštinėti. Visi turėtų įsidėmėti: kol išminuotojai neatvyko ir neįvertino situacijos, įtartinų daiktų ir, aišku, sprogmenų negalima liesti.“ ˙
