Anot kolegų architektų, V. Stausko aktyvumas ir gebėjimas
dalyvauti visur kiek prigeso tik šiemet, kai užpuolė rimta liga.
„Šiaip nepaprastai gyvybingas, aktyvus ir komunikabilus žilabarzdis
profesorius spėdavo apibėgti visas architektūrines tarybas,
architektūrines, urbanistines ir kraštovaizdžio konferencijas,
forumus, susirinkimus ir atviras diskusijas ne tik Lietuvoje. Jis
buvo dažnas „ekspeditorius“ ir tolimiausiuose pasaulio kraštuose.
Vladas Stauskas gimė 1932-ųjų gruodžio 21 d. Kaune,
savivaldybės tarnautojo šeimoje. Iki 1945-ųjų gyveno Dusetų
miestelyje (Zarasų r.). 1940 m. pradėjo lankyti Dusetų
progimnaziją. Karui baigiantis, tėvai siekdami išvengti represijų
(buvo aktyvūs Šaulių sąjungos vietos vadovybės nariai) nutarė
trauktis į Vakarus. Tačiau 1945 m. Raudonajai armijai apsupus
pabėgėlius jau už Gdansko, teko grįžti į Kauną. V. Stausko tėvą KGB
galiausiai vis tiek surado ir įkalino 10 metų Šiaurės Uralo
lageriuose.
V. Stauskas mokėsi „Komjaunimo“ gimnazijoje (dabar „Aušros“) ir
nuo 14 metų dirbo braižytoju architektūrinėse dirbtuvėse, kad
padėtų išlaikyti 4 asmenų šeimą. Su pagyrimu baigė Kauno
politechnikumą, įgydamas techniko-architekto kvalifikaciją. Vėliau
taip pat su pagyrimu baigė Kauno politechnikos institutą (dabar
KTU), gavo architekto diplomą.
1957 - 1960 m. V. Stauskas dirbo architektu Kauno
„Miestprojekte“. 1961-aisiais pradėjo dirbti moksliniu bendradarbiu
Lietuvos Statybos ir architektūros mokslinio tyrimo institute
(LSAMTI). 1967 m. apgynė architektūros mokslų daktaro disertaciją
tema „Pajūrio atostogų poilsio rajonų urbanistinis organizavimas
(Pabaltijo sąlygomis)“. Įkūrus institute naują mokslo tyrimo
padalinį - Rekreacinės ir landšafto architektūros sektorių, V.
Stauskas išrinktas jo vadovu. 1985-aisiais jis apgynė architektūros
habilituoto daktaro (buv. mokslų daktaro) disertaciją tema:
„Rekreacinės aplinkos formavimo urbanistiniai principai (Pabaltijo
sąlygomis)“. 1987 m. V. Stauskui suteiktas profesoriaus vardas.
Prasidėjus nacionaliniam Sąjūdžiui, V. Stauskas dalyvavo
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) atkūrimo Kaune procese. Buvo
išrinktas VDU Atkūrimo tarybos nariu, Atkuriamojo Senato nariu
(1989 - 1996). VDU Senato nariu buvo renkamas iki 2005 m. Atkurtame
universitete prof. V. Stauskas dirbo nuo pat pirmojo semestro. Dvi
kadencijas ėjo Menų fakulteto dekano pareigas. Lygiagrečiai dėstė
Oslo, Trondheimo (Norvegija), Drezdeno, Noibrandenburgo
(Vokietija), Linčiopingo ir Alnarpo (Švedija), Graco (Austrija),
Tel Avivo (Izraelis) ir Tamperės (Suomija) universitetuose.
Fragmentiškai - Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės institute,
Kauno politechnikos institute (KTU), Vilniaus Gedimino technikos ir
Klaipėdos universitetuose.
V. Stauskas yra 9 apgintų mokslo daktaro disertacijų vadovas (3
šalyse). Jis skaitė pranešimus 19 - oje Pasaulinių architektūrinės
krypties kongresų, paskelbė apie 200 publikacijų 5 kalbomis.
Buvo aktyvus Architektų sąjungos narys, renkamas į LAS valdybą.
1995-aisiais tapo įkurtos Lietuvos kraštovaizdžio architektų
sąjungos (LKAS) valdybos pirmininku, šias pareigas ėjo dvi
kadencijas. V. Stauskas iki mirties dalyvavo įvairių tarptautinių
visuomeninių organizacijų ir ekspertų tarybų veikloje.
Dar iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo architekto V.
Stausko projektai bei kiti darbai buvo įvertinti LTSR valstybinėmis
premijomis. 1995 metais jam skirtas V. Adamkaus specialus diplomas
- už Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo projektą,
2003-iaisiais - ordinas „Už nuopelnus Lietuvai“ su Riterio
kryžiumi, vėliau - Garbės žymuo „Už nuopelnus Lietuvos
kraštovaizdžio architektūrai“ (LKAS) bei Kauno miesto kultūros ir
meno premija. 2010 -aisiais prof. V. Stauskas apdovanotas Kauno
miesto savivaldybės įsteigtu Santakos garbės ženklu, pernai ilgus
V. Stausko kūrybos ir visuomeninių darbų kelią vainikavo Lietuvos
Vyriausybės kultūros ir meno premija.
***********
Vlado Stausko laidotuvės - šeštadienį. Urna su velionio
palaikais nuo penktadienio 10 val. bus laidojimo namuose, Perlojos
g. 37, Kaunas. Laidotuvės įvyks šeštadienį, 14 valandą Panemunės
kapinėse, Kaune.