V.D. buvo gerai policijai žinomas asmuo. Dėl nesibaigiančių jo konfliktų su sugyventine policijos pareigūnai dažnai buvo kviečiami į šios poros namus.
Pavasarį, balandžio 21–osios vakarą, V.D., būdamas girtas, užlipo ant pagrindinio Ukmergėje tilto turėklų ir nušoko į Šventosios upę.
Šio sukrečiančio įvykio liudininkais tapo per tiltą automobiliu važiavę keturi jaunuoliai.
Jaunuoliai nedelsdami nusuko nuo kelio prie upės, iššoko iš mašinos ir ėmė bėgti pakrante dairydamiesi vandenyje atsidūrusio žmogaus.
„Upės srovė jį buvo nunešusi daugiau nei 100 metrų nuo tilto, jis laikėsi užsikabinęs už kupsto.
Pasičiupę pagalį su visais drabužiais ir batais įšokome jo gelbėti.
Nors nuo kranto buvo netoli, bet vandens gylis ten – gerokai virš galvos.
Nors ištiesėme jam pagalį, jis jo nesugebėjo tvirtai išlaikyti – tai atleidžia, tai vėl sugriebia.
Kaip priplaukėme visai arti jo, vyras jau buvo paniręs po vandeniu“, - vienas per kitą pasakojo į ledinį upės vandenį šokę ukmergiškiai 20–metis Eisvinas Pečiulis, dvejais metais už jį jaunesnis Mykolas Vaitkūnas, 17 metų Kristupas Petuška ir 19–metis Mantas Urbonavičius.
Išvilkę iš vandens jau sąmonę praradusio vyriškio kūną, jaunuoliai jį perdavė greitosios pagalbos medikams.
Nelaimėlis buvo nugabentas į Ukmergės ligoninės Priėmimo skyrių, kur pavyko jį atgaivinti.
Po medikų apžiūros V.D. buvo išvežtas į psichiatrinę ligoninę Naujojoje Vilnioje.
„Kai jis dar buvo vandenyje sąmoningas, paklausėme jo, kodėl šoko nuo tilto.
Į tai jis mums atsakė trumpai: „Taip reikėjo“, - pasakojo V.D. gelbėtojai.
Kauno technikos kolegijoje studijuojantis E.Pečiulis, Ukmergės verslo ir technologijų mokykloje besimokantys M.Vaitkūnas ir M.Urbonavičius bei Ukmergės A.Smetonos gimnazijos gimnazistas K.Petuška prisipažino, jog skęstantį žmogų gelbėjo pirmą kartą.
Jaunuoliai tuomet stebėjosi kitų žmonių abejingumu – niekas neskubėjo jiems į pagalbą, ant tilto ir upės pakrantės iš abiejų pusių tik rinkosi žioplių minios stebėti šio reginio.
