Atsisveikinti su velioniu, pašarvotu Telšių rajono savivaldybės didžiojoje salėje, plūdo minios Telšių rajono gyventojų.
Karstą iš savivaldybės pastato išnešė uniformuoti šauliai, gėles nešė skautai. Baltomis rožėmis išpuoštą karstą vežė specialiai iškviestas prabangus automobilis „Mercedes“ iš Vilniaus laidojimo rūmų.
Respublikos, Žemaitės, Kalno gatvėse, kuriomis judėjo laidotuvių procesija, buvo laikinai sustabdytas eismas, viešąją tvarką ir eismo saugumą užtikrino Telšių policijos pareigūnai.
Telšių Šv. Antano Paduviečio katedroje šv. mišias aukojo vyskupas Jonas Boruta ir vyskupas augziliaras Genadijus Linas Vodopjanovas. Katedroje netilpę gausiai susirinkę žmonės pamokslo klausėsi šventoriuje per garsiakalbius.
Po šv. mišių norinčiųjų palydėti velionį į amžino poilsio vietą laukė autobusai.
Artimųjų prašymu į šermenis gyventojai daugiausia nešė po vieną baltos rožės žiedą.
Atėjusieji pagerbti į tragiškai žuvusio mero šiltus žodžius rašė jam atminti skirtoje knygoje. Knyga „In memoriam“ savivaldybės hole bus laikoma mėnesį, paskui bus perduota velionio šeimai. Nuvažiavo nuo kelio
Ilgametis politikas, antrą kadenciją Telšių rajonui vadovavęs 55 metų Telšių rajono meras netikėtai į amžinybę išėjo penktadienį darbo metu. Širdies smūgį patyręs V.Kleiva prieš mirtį dalyvavo pasirašant Telšių gyventojams ir visai šaliai svarbų susitarimą. Meras kartu su sveikatos apsaugos ministre Rimante Šalaševičiūte dalyvavo susitikime su Kinijos delegacija, sutarė dėl vaistų gamybos įmonės statybų Telšiuose.
Po susitikimo sėdęs į automobilį meras staiga pasijuto blogai ir nuvažiavo nuo kelio. Atvykę medikai telšiškį gaivino, deja, niekas nebegalėjo padėti.
Tai skaudi netektis ne tik šeimai ir artimiesiems, bet ir Telšių rajono savivaldybės bendruomenei bei visiems Telšių rajono žmonėms.
Žmonės lieja jausmus
Mero netektis palietė ir sugraudino daugelį rajono žmonių. Socialinėje mero Vytauto Kleivos paskyroje „Facebook“ jį pažinojusieji išliejo jausmus, užplūdusius išgirdus žinią apie politiko mirtį.
Tomas Juknevičius rašė: „Be galo sukrečiantis jausmas, kai staiga miestas praranda tokį žmogų, žmogų, kuriam su šypsena spaudei ranką ir džiaugeisi, jog Jis, būtent Jis, yra Telšių meras. Šiandien kartu su savo miestu gedžiu ir stipriai palaikau Vytauto Kleivos artimuosius! Šis žmogus, nepaisant visko, bus atmenamas tik geru žodžiu. ŠIANDIEN TELŠIAI GEDI!!!“
Margarita Balevičienė: „Vytautas Kleiva gyveno taip, kad ir po mirties liko gyvas...“
Stasys Alvinskas: „Sunku patikėti, ko netekome. Nebematysime nuoširdžiai atidaus ŽMOGAUS kiekvienam iš mūsų, linksmos šypsenos veide, nebejausime šiltai tvirtos rankos paspaudimo, nebegirdėsime patariančio, optimistiško žodžio. Pagarba velioniui – liksite prisiminimuose ir savo darbuose.“
Daugeliui telšiškių į atmintį įsirėžė vienas paskutinių renginių – Valstybės dienos minėjimas, mero ugninga kalba, šiltas rankos paspaudimas.
Danutė Popovič: „Sunku kalbėti, sužinojus apie mūsų mero Vytauto Kleivos netektį. Paskutinį kartą būryje giedojom „Tautišką giesmę“ Katedros aikštėje.
Telšiškiai, ar visi pamenat, kaip meras kiekvienam iš mūsų spaudė ranką liepos 6 d.? Toks jis buvo – dėmesingas ir nuoširdžiai atidus kiekvienam. Dabar galvoju, kad tai lyg jo atsisveikinimas su mumis...
Be galo liūdna netektis visiems mums. Užuojauta mero šeimai, visiems jį pažinojusiems, dirbusiems su juo.“
Justas Meškys: „Be galo sukrečiantis jausmas taip staiga sužinoti, jog visas miestas prarado žmogų, kurį vos prieš keturias dienas, liepos šeštąją, girdėjai darant tai, ką jis sugebėjo turbūt geriausiai, – budinti žmonių meilę savo gimtajam kraštui.“
