Vincentas Drotvinas gimė 1929 m. liepos 10 d. Stakiuose, Raudonės valsčiuje. 1949 m. baigė Betygalos Maironio vidurinę mokyklą. 1949-1953 m. Vilniaus pedagoginiame institute (nuo 2011 m. – Lietuvos edukologijos universitetas) studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. Nuo 1956 m. dirbo Vilniaus pedagoginio instituto (dabar – LEU) dėstytoju. 1962-1983 m. buvo mokymo reikalų prorektorius, 1967 m. jam suteiktas filologijos mokslų kandidato (dabar – daktaro) laipsnis.
1983-1991 m. buvo Lietuvių kalbos katedros vedėjas, 1991-2002 m. lietuvių kalbotyros katedros vedėjas. Nuo 1969 m. – docentas, nuo 1987 m. – profesorius.
V. Drotvinas – tęstinio leidinio „Didaktinė lingvistika“ redaktorius (3 t., 1999-2001 m.). Tyrė Mažosios Lietuvos lietuvių raštiją, daugiausia leksikografiją, lietuvių kalbos dėstymą. Parengė rankraštinius XVII a. vokiečių-lietuvių kalbų žodynus („Lexicon Lithuanicum“, 1987; „Clavis Germanico-Lithvana“, 4 t., 1995-1997). Paskelbė archyvinės medžiagos apie lietuvių kalbininkus Kazimierą Būgą, Jurgį Gylių, Frydrichą Kuršaitį, Mykolą Merliną, Antaną Salį, Andrių Ugenskį ir kt.
Per daugelį pedagoginio darbo savojoje Alma mater – Lietuvos edukologijos universitete – metų profesorius išugdė ne vieną lituanistų kartą.
2015 m. V. Drotvinas tapo Lietuvos mokslo premijos laureatu. Mokslo premija humanitarinių ir socialinių mokslų srityje jam skirta už mokslo darbą „Mažosios Lietuvos raštijos paveldo (leksikografijos) tyrimai“.
