Iš jachtos, užvakar nugrimzdusios į Kuršių marių dugną Šilutės rajone, netoli Ventės rago, išsigelbėjo jos savininkas 66 metų Antanas Mieliauskas ir buvęs jo bendradarbis 58 metų Artūras Matijošaitis. Juos mariose į savo valtį įsisodino žvejai.
Su šiais dviem marijampoliečiais plaukusi pedagogė 62 metų Vida Bartninkienė vakar buvo rasta į kelių metrų gylį panirusios jachtos kajutėje.
Nuskendo akimirksniu
A.Mieliauskas naktį į ketvirtadienį nuo Kuršių marių parvažiavo į namus Marijampolėje ir gavęs žinią, kad aptikta skenduolė, vakar po pietų rengėsi vėl važiuoti į Klaipėdą.
„Vešiu Vidos dukteris. Joms reikės atpažinti motinos kūną“, – ištarė vyras.
A.Mieliauskas atrodė pavargęs ir prislėgtas. Jo mobilusis telefonas nuolat skambėjo. Marijampolietis su klaipėdiečiais derino, kaip ir kada iš marių bus iškeliama jachta.
„Buriuoju jau 30 metų. Šią 1972-aisiais pagamintą jachtą pirkau prieš kelerius metus.
Į Kuršių marias šia jachta plaukėme trečią kartą – iki nelaimės nebuvo jokių gedimų. Šiaip dažniausiai buriuoju Paežerių ežere. Nepriklausau jokiam buriuotojų klubui.
Mano jachtos nereikia registruoti, nes ji 5,5 metro ilgio, todėl nereikia ir techninės apžiūros, mes patys apsižiūrime“, – vakar savo namų sode „Lietuvos rytui“ pasakojo A.Mieliauskas.
Vyras teigė iki šiol nesuprantąs, kaip trečiadienį jachtoje, išplaukusioje į Kuršių marias, atsirado tiek daug vandens: „Tądien susiruošėme plaukti, nes matėme, kad geras oras, be to, ir prognozės buvo teigiamos – saulė, ramus vėjas.
Po kiek laiko pastebėjau, kad jachtoje atsirado vandens.
Iš pradžių jį sėmėme kibirais, tačiau kai atsidariau variklio skyrių, supratau, kad jau reikia šauktis pagalbos, nes jis buvo pilnas vandens.
Tačiau net nespėjau paimti telefono – jachta ėmė stotis piestu. Banga mane su draugu iš karto nubloškė į marias.
Mes visi trys buvome su gelbėjimosi liemenėmis. Atsidūręs vandenyje apsidairiau ieškodamas Vidos, tačiau jos niekur nebuvo matyti.
Kelis kartus pašaukiau ją vardu, bet niekas neatsiliepė.
Prieš tai ji buvo kajutėje, slėpėsi nuo vėjo.
Kelis sykius bandžiau nerti iki kajutės, tačiau bangavimas buvo per stiprus, negalėjau prasibrauti.
Nesitikėjau, kad taip greitai jachta ims skęsti. Tiesiog piestu atsistojo, ir viskas.“
A.Mieliauskas tvirtino, kad Vida buvo su gelbėjimosi liemene, be to, moteris mokėjo plaukti.
„Matyt, liemenė sutrukdė Vidai išplaukti iš kajutės.
Kartais tokios gelbėjimosi priemonės nepadeda“, – sunkiai ištarė V.Bartninkienės draugas A.Mieliauskas.
Be buriavimo, vyras turi dar vieną aistrą – slidinėjimą.
Našliai tapo bičiuliais
Buvęs Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro (MAATC) direktorius A.Mieliauskas prieš kelerius metus palaidojo sunkios ligos pakirstą savo žmoną.
Prieš kurį laiką našlys ėmė bendrauti su tokio pat likimo pedagoge V.Bartninkiene. Jų abiejų vaikai – jau suaugę.
Marijampoliečiai V.Bartninkienę su jos bičiuliu A.Mieliausku dažnai matydavo įvairiuose kultūros renginiuose.
Vadovavo Atliekų centrui
A.Mieliauską pažįsta daugelis marijampoliečių. Jis buvo miesto savivaldybės tarybos narys, ilgus metus vadovavo savivaldybės Aplinkos valdymo skyriui, po to tapo MAATC vadovu.
„Iš darbo jis išėjo savo noru, gavo 16 tūkstančių litų išeitinę kompensaciją, tačiau po dviejų savaičių vėl sugrįžo į MAATC – tik jau ne kaip direktorius, o vyriausiasis specialistas plėtrai.
Šis etatas esą buvo įkurtas specialiai jam. A.Mieliauskas iš šių pareigų buvo atleistas, kai MAATC pradėjo vadovauti konkursą laimėjęs buvęs Vilkaviškio meras Algirdas Bagušinskas“, – kalbėjo buvę A.Mieliausko bendradarbiai.
Marijampolėje niekam ne paslaptis, kad A.Mieliauskas dėl vadovavimo MAATC sulaukdavo daug priekaištų ir kritikos, tačiau jis visada kietai laikydavosi savo nuomonės.
Pedagogę minėjo su pagarba
Žinia apie V.Bartninkienės žūtį sukrėtė Marijampolės mokyklos-daugiafunkcio centro „Žiburėlis“ kolektyvą.
Sunkiai tramdydama ašaras centro darbuotoja Aušra Adomavičiūtė apie kolegę pasakojo esamuoju laiku, nes negalėjo patikėti skaudžia netektimi: „Su Vida mes dirbame nuo 2006-ųjų. Ji labai šiltas, nuoširdus žmogus. Jai visada galima pasiguosti, pasitarti.
Vidą visi myli: ir vaikai, ir jų tėvai. Šiemet ji išleido ketvirtokus ir jau susipažino su būsimais savo pirmokais.
Ji veikli ir energinga pedagogė, puikiai valdanti klasę. Jei kada atsitiktų bėda, žinau, kad Vidai visada galiu paskambinti.“
