Liepos 12-ąją po mišių Kauno Šventosios Dvasios Šilainių bažnyčioje nutiko nelaimė. Į atvirą šulinį netoli bažnyčios įkrito 7 metų berniukas.
7 metrų gylio drenažo šulinys buvo uždengtas plokšte. Ant jos užlipęs vaikas nugarmėjo žemyn. Jo motina Renata sakė, kad kol kas sūnus bijo išeiti į lauką, o visa šeima geria raminamuosius vaistus.
Tą patį siaubą ir net visą parą nežinomybės 2013 metų spalio pabaigoje išgyveno kita kauniečių šeima. Tada 10 metų berniukas išėjo iš namų ir dingo.
Jį gelbėtojai tik po paros aptiko atviroje ir pavojingoje požeminėje siurblinėje Nemuno pakrantėje. Praėjus pusantrų metų nelaimėlio mama Rima ir dabar dar ašaroja prisiminusį tą nutikimą. Tačiau kaunietė sakė, kad skaudi pamoka sūnui išeis į naudą.
Kad ir kiek po įvykusių nelaimių kalbama apie mieste vis atsirandančius atvirus vandens šulinius, veiksmingų priemonių su tuo kovoti atrasti nepavyksta.
Viena išeičių – patiems gyventojams būti budriems ir neabejingiems. Nenusisukti, jei mato niokojamus šulinių dangčius, ar netingėti pranešti apie tas vietas, kur žioji atviros angos.
Plokštė neišlaikė vaiko
Praėjusį sekmadienį gelbėtojai skubėjo į Šilainius. Jie gavo pranešimą, kad į šulinį Milikonių gatvėje įkrito vaikas.
Jaunąjį kaunietį gelbėtojai ištraukė iš 7 metrų gylio drenažo šulinio. Jis įrengtas prie netoli bažnyčios esančio pastato, kuriame įsikūrusi maldos namų raštinė.
Po nelaimės paaiškėjo, kad vaikas didesnių sužalojimų išvengė, tačiau ir pats, ir aplinkiniai patyrė išgąstį.
Liudininkai pasakojo, kad šioje vietoje vakarais mėgsta rinktis jaunimas. Matyt, kažkas šulinio dangtį ir pavogė. Ant jo buvo uždėta plokštė, kuri vaiko svorio neišlaikė.
Sapnuose lydi košmarai
Berniuko motina Renata, praėjus kelioms dienoms po nelaimės, „Laikinajai sostinei“ sakė, kad sūnus fiziškai jaučiasi neblogai.
„Medikai sakė, kad kol kas didelių sužalojimų ar vidaus organų pažeidimų nemato. Turime laukti dvi savaites ir stebėti sūnaus būklę. Neramu dėl to, kad jis neseniai ištvėrė apendicito šalinimo operaciją. Ji buvo gana sudėtinga, todėl bijome, kad kritimo metu patirti smūgiai gali sukelti sveikatos komplikacijų“, – sakė moteris.
Psichologiškai vaikas, pasak jo motinos, taip pat jaučiasi prastai. Berniukas bijo išeiti į lauką, naktimis sapnuoja košmarus. Visi šeimos nariai geria raminamuosius vaistus.
„Džiaugiamės tik tuo, kad viskas baigėsi laimingai. Tikiuosi, ateityje košmarą pavyks pamiršti“, – sakė kaunietė.
Renata pasakojo, kad iki šiol vaikštinėdama su sūnumi jam visada patardavo nelįsti prie pavojingų vietų.
„Tačiau šį kartą sūnus, matydamas ne atvirą, bet plokšte uždengtą šulinį, nieko blogo negalvodamas ir užlipo ant jo. Plokštė buvo sena, sutrešusi, todėl ir neišlaikė vaiko“, – pasakojo moteris.
Šilainių bažnyčios parapijiete esanti Renata sakė, kad šių maldos namų klebonas domisi vaiko būkle, klausinėja, kuo gali padėti, žadėjo, jei reikės, sumokėti gydymo išlaidas.
Kunigas neliko abejingas
Bažnyčios klebonas kunigas Žydrūnas Paulauskas „Laikinajai sostinei“ sakė, kad įvykis labai nemalonus.
„Manau, kad šulinio dangtį kažkas pavogė. Tai yra nutikę ne kartą. Labai apmaudu, kad taip daroma, o paskui nutinka nelaimės“, – kalbėjo kunigas.
Po įvykio šulinys iš karto buvo uždengtas, ant dangčio dar užridentas akmuo. Vieta pažymėta ryškia „Stop“ juosta.
Dvasininkas sakė, kad močiutė, kuri į pamaldas buvo atsivedusi savo anūką, yra jo parapijietė.
„Su vaiko šeima bendrauju, ryšius palaikome. Po tokio įvykio reikia stiprybės ir moralinės paramos“, – sakė taip pat sukrėstas dvasininkas.
Spąstais tapo siurblinė
Dievo ir žmonių pagalbos prieš pusantrų metų šaukėsi ir kaunietė Rima. 2013 metų spalio 19 dieną, šeštadienį, jos tuo metu 10 metų sūnus išėjo į kiemą pažaisti.
Vakare sunerimusi motina kreipėsi į policiją, nes įtarė, kad sūnus dingo ir jam nutiko nelaimė. Gelbėtojai vaiko ieškojo visą parą.
Sekmadienio vidurdienį, šukuodami dykynę šalia pramoninio Petrašiūnų rajono, netoli Nemuno išgirdo pagalbos šauksmus.
Tada vaiką ir rado įkritusį į 5 metrų gylio dviejų aukštų nenaudojamą požeminę siurblinę. Žolynais apžėlusioje vietovėje pastebėti atvirus pavojingus spąstus buvo sudėtinga.
Prašė ir Dievo malonės
Kol vaikas buvo traukiamas iš 5 metrų gylio duobės, berniukas šaukė: „Mama, man viskas gerai!“
Moteris tada prisipažino: kol sūnus buvo ieškomas, visą naktį nemiegojo, o tik meldė Dievo malonės. Dabar, praėjus pusantrų metų nuo šio įvykio, iš pirmo žvilgsnio moteris spinduliuoja laime.
„Mums viskas gerai. Sūnus sveikas ir mes laimingi“, – „Laikinajai sostinei“ sakė Rima.
Mintimis grįžta prie duobės
Tačiau vos prisiminusi patirtą nežinią ir įtampą, moteris apsiašarojo.
„Namuose apie tą įvykį ir duobę stengiamės nekalbėti. Norime tai pamiršti. Tačiau, tiesą sakant, mintimis aš kiekvieną dieną prie tos duobės“, – prisipažino kaunietė.
Rima sakė, kad po nelaimingo atsitikimo jos sūnus pastebimai subrendo.
„Matyt, laukdamas pagalbos jis apgalvojo savo gyvenimą, būsimą kelią. Pastebiu, kad jis tapo ne tik atsargesnis. Jis tapo brandesnis, atsakingesnis“, – sakė jauna moteris.
Rima, pradėjus gyti nelaimės sieloje padarytoms žaizdoms, sakė, kad tai, kas nutiko jų šeimai, buvo baisus išbandymas.
„Kad tai nutiko, baisu. Esu labai laiminga, kad viskas baigėsi gerai.
Todėl dabar nelaimę vertiname kaip didžiulę pamoką“, – sakė kaunietė.
Rima nebuvo girdėjusi, kad praėjusį sekmadienį kitas vaikas taip pat įkrito į atvirą šulinį, ir pirmiausia susirūpino, ar vaikas nepatyrė fizinių traumų.
„Perduokite tai šeimai, kad linkiu jiems stiprybės. Ir tikiu, kad viskas bus gerai“, – nuoširdžiai prašė moteris.
Nesaugu ir viešame parke
Nors po tokių nelaimių Kauno tvarkdariai reaguoja sparčiai, šulinius uždengia, tačiau jų dangčiai įvairiose viešose miesto vietose vis dingsta.
Aplink Kalniečių parką gyvenantys žmonės skundėsi, kad čia yra nemažai šulinių. Kartkartėmis vieną ar kitą jų dangtį kažkas pavagia.
„Čia žaidžia daug vaikų, ilsisi daug gyventojų. Todėl šulinius reikėtų apžiūrinėti dažniau. Jei jie atviri, tikrai kelia grėsmę“, – sakė parke pailsėti mėgstantis kaunietis Antanas Poškevičius.
Su dukra parke vaikštinėjusi jauna mama Diana Rekevičienė sakė, kad žmonės patys atvirus šulinius pažymi į juos įkišdami medžių šakų ar bando uždengti padangomis.
„Štai ir dabar vienas šulinys pievoje greta judraus tako atviras. Į jį primesta šiukšlių. Tačiau nežinia, ar į jį įlipus koks vaikas nenugarmėtų žemyn“, – sakė moteris.
Kiaurymės neša mirtį
2013 metų pabaigoje kilus atvirų šulinių paieškos vajui vienas toks atrastas Raudondvario plente.
2005 metų balandį į jį įkritęs žuvo Kaune gyvenęs Aleksejus Aleksejevas. Tada jį iš šulinio ištraukė bičiulis kaunietis Algimantas Rokas. Tačiau vyras nuo patirtų traumų mirė.
Kai 2013 metais A.Rokas pasakojo šią istoriją, nuvykome apžiūrėti įvykio vietos, bet šulinys ir vėl buvo atviras bei pavojingas. Tik kai žurnalistai seniūnijos darbuotojams apie tai pranešė, jis buvo skubiai uždengtas.
Seniūnas tikisi gyventojų pagalbos
Romualdas Girčys
Petrašiūnų seniūnijos seniūno pavaduotojas
„Po to, kai 2013 metų rudenį vaikas įkrito į atvirą siurblinę, su „Kauno vandenų“ darbininkais ir greta esančios Gričiupio seniūnijos atstovais ėmėme ieškoti atvirų šulinių ar kitų apleistų atvirų požeminių statinių.
Jų aptikome per 20.
Seniūnijų darbuotojai akyliau stebi apleistas vietoves. Apie atvirus šulinius prašome pranešti ir gyventojų.
Tokių pranešimų pasitaiko.
Kiek žinau, tai – visų seniūnijų darbuotojų galvos skausmas. Anksčiau dažniau vogdavo metalinius šulinių dangčius. Jie keičiami betoniniais. Tačiau ir tie kartais dingsta.
Padėtis į gerąją pusę bent iš dalies pasikeistų, jei gyventojai būtų budresni ir vos pamatę žiojinčią angą operatyviai mums praneštų. Taip pat kauniečius raginu būti neabejingus ir, pamačius, kad kažkas daužo ar nuo šulinių numeta dangčius, pranešti pareigūnams.“
