Statistika vis dar nedžiugina
Lietuvos kelių policijos tarnybos bendrųjų reikalų grupės vyresnioji specialistė Marija Kazanovič teigia, kad palyginus šių metų ir praėjusių metų birželio bei liepos mėnesius matoma, jog mažėja eismo įvykių dėl neblaivių vairuotojų kaltės skaičius. Tačiau avaringumas išlieka panašus.
„Šių metų birželį šalies keliuose įvyko 304 eismo įvykiai – lygiai tiek pat, kiek ir praėjusių metų birželį. Tačiau šiemet birželis nusinešė 40 procentų mažiau gyvybių – šalies keliuose žuvo aštuoniolika žmonų, praėjusiais – 30. Liepos mėnesį šalies keliuose žuvo šeši žmonės, praėjusių metų liepą – 18. Žuvo devyni vairuotojai, iš jų trys motociklų vairuotojai, šeši dviratininkai, vienas mopedo vairuotojas, du pėstieji ir trys keleiviai. Sužeistųjų skaičius beveik toks pat – 360 ir 362. Tarp sužeistųjų šių metų birželį padidėjo sužeistų mopedų ir dviračių vairuotojų skaičius. Birželį padidėjus susidūrimų su motociklais skaičiui, liepą eismo įvykių su motociklais skaičius sumažėjo keturis kartus.
Palyginę šių ir praėjusių metų birželio ir liepos mėnesius matome, kad mažėja eismo įvykių dėl neblaivių vairuotojų kaltės skaičius. Šiemet vasarą dėl neblaivių vairuotojų kaltės žuvo vienas žmogus, trylika buvo sužeista. Praėjusių metų vasarą dėl neblaivių vairuotojų kaltės žuvo vienuolika žmonių, o sužeista buvo 96“, – vardija specialistė.
Praėjusiais metais šalies keliuose įvyko daugiau nei trys tūkstančiai eismo įvykių, beveik dviem procentais mažiau nei prieš dvejus metus. Juose buvo sužeista 3 889 žmonės, žuvo – 265.
Taigi praėjusiais metais šalies keliuose ir gatvėse žuvusių eismo dalyvių skaičius padidėjo pusketvirto procento, bet sužeistųjų sumažėjo beveik trimis procentais.
Per kelių eismo įvykius dažniausiai žūsta vyresni nei 65 metų žmonės, o sužeidžiami 25–34 metų žmonės. Tarp nukentėjusių daugiausia vyresnio amžiaus moterų ir jaunų vyrų. Dažniausiai keliuose nukenčia lengvųjų automobilių vairuotojai ir keleiviai.
Daugiausia eismo dalyvių žuvo šeštadieniais – 50, buvo sužeista penktadieniais – 692. Avaringiausias paros laikas – piko metas po darbo valandų (nuo 17 iki 18 val.). Daugiausia kelių eismo įvykių būna gyvenvietėse (be automagistralių), per juos žūsta ar būna sužeidžiami daugelis eismo įvykių dalyvių.
Statistiškai lyginant pastarųjų kelerių metų rodiklius, keliuose žuvusių dviratininkų skaičius padidėjo 5,6 proc., tačiau sužeistų dviratininkų sumažėjo 2,8 proc. Praėjusiais metais keliuose iš viso buvo sužeista 312 dviratininkų, žuvo – 19.
Praėjusiais metais keliuose buvo sužeisti 1 034 pėstieji, žuvo – 108. Sužeistų pėsčiųjų skaičius praėjusiais metais, palyginti su 2013 metais, sumažėjo 12,4 proc., o žuvusiųjų 12,5 proc. padidėjo.
Kelerius metus iš eilės vyrauja panašios tendencijos – mažiausiai eismo įvykių būna nuo metų pradžios iki balandžio mėn., padaugėja – vasaros laikotarpiu (praėjusių metų liepą – 295, rugpjūtį – 321 eismo įvykis).
Saugaus vairavimo atmintinė
Kad būtų galima išvengti skaudžių nelaimių kelyje, prisiminkite, kad svarbiausia sėdint prie vairo yra vairuoti. Neužsiimkite pašaliniais darbais. Atidumas ir koncentracija kelyje svarbiausia.
Jei dvejojate, kas turi pirmumo teisę, elkitės išmintingiausiai – praleiskite pirmas. Net jei vėluojate į patį svarbiausią susitikimą ar egzaminą, nepamirškite, kad žmogaus gyvybė yra už viską svarbesnė.
Sėsdami prie vairo atkreipkite dėmesį ir į savo reakciją. Ne tik alkoholis ar psichotropinės medžiagos, bet ir kai kurie vaistai sukelia organizme reakcijas, trukdančias vairuoti. Beje, dažnai didžiausiu saugaus vairavimo priešu tampa ir nuovargis bei miego trūkumas.
Rodykite posūkius tiek miesto gatvėse, tiek persirikiuodami autostradoje. Avarijos dažnai įvyksta dėl neprognozuojamo vairuotojo elgesio. Venkite staigiai stabdyti ir nesiblaškykite kelyje – rodykite teisingus posūkių signalus ir tik tada, kai būsite apsisprendę sukti.
Nepamirškite, kad saugos diržai yra efektyviausia saugumo priemonė automobilyje, todėl vairuotojas yra atsakingas, kad juos segėtų visi keleiviai.
Atsakingi tėvai privalo saugiai vežti vaikus tik tam skirtose kėdutėse.
Visuomet būkite dėmesingi pėstiesiems, kurie kartais elgiasi neprognozuojamai.
Šiltuoju metų laiku į gatves išriedėjusių dviratininkų veiksmai yra ne mažiau neprognozuojami nei kitų eismo dalyvių, todėl nuo jų taip pat reikia laikytis saugiu atstumu, o lenkti tokiu pat kampu kaip ir automobilius.
Dviratininkai taip pat turi nepamiršti, kad yra visateisiai eismo dalyviai. Dviračio gale turi būti raudonas signalo atšvaitas, o iš abiejų šonų – oranžinės spalvos atšvaitai, pritvirtinti prie ratų stipinų. Važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o dviračio gale – raudonos šviesos žibintas, dviračio vairuotojas privalo dėvėti šviesą atspindinčią liemenę arba būti prie drabužių kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje prisisegęs šviesą atspindinčius elementus. Iki aštuoniolikos metų būtina, o kitais atvejais rekomenduotina dėvėti ir šalmą.
