Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį 41 metų V.Janavičiūtė sulaukė savo sesers skambučio iš Lietuvos.
Prieš savaitę į Didžiąją Britaniją skinti obuolių išvykusią moterį sukrėtė išgirsta žinia – ji neteko vyresniojo sūnaus.
Nors ankstyvą ketvirtadienio rytą tragiškai pasibaigusias kontrabandininkų gaudynes pasienyje su Baltarusija aptarinėjo visa Lietuva, motina apie tai sužinojo viena paskutinių.
Pasieniečio paleista kulka į sprunkančio automobilio „Peugeot 607“ padangas kliudė ir mirtinai sužalojo ant galinės sėdynės važiavusį vaikiną.
Leipalingyje (Druskininkų savivaldybė) prie kapinių sustabdytame automobilyje surastas vaikinas įstengė ištarti tiktai savo vardą.
Du cigarečių kontrabandininkai paspruko ir buvo sulaikyti vėliau.
Žuvusiojo tapatybę pavyko nustatyti tiktai vakare.
Paaiškėjo, jog tai alytiškis Edgaras Balčius, liepos 15 dieną atšventęs 18-ąjį gimtadienį.
Greitosios pagalbos automobiliu nuvežtas į Druskininkų ligoninę E.Balčius netrukus mirė.
Atpažinimo procedūra užtruko
Kontrabandininkų mašinoje vykęs jaunuolis neturėjo asmens dokumentų, o pagaliau sulaikyti du jo bendrininkai nesutiko atskleisti žuvusiojo tapatybės.
Keli vietos gyventojai buvo pakviesti į Druskininkų morgą atpažinti mirusiojo.
Jie išėjo su palengvėjimu, kad nelaimė aplenkė jų namus.
Pagaliau vakare į morgą atvykęs alytiškis Dainius D. patvirtino – tai yra jo gyvenimo draugės V.Janavičiūtės sūnus.
Motiną kankina klausimai
„Dar nesuvokiu, kaip tai galėjo atsitikti.
Lyg iš klaikaus sapno nepajėgiu pabusti. Net neįsivaizduoju, kaip jis galėjo atsidurti toje kompanijoje.
Jis turėjo kelis ištikimus bendraamžius draugus nuo to laiko, kai persikėlėme gyventi į Alytų prieš aštuonerius metus. Aš juos pažinojau.
Edgaras gerai sutarė su pusantrų metų jaunesniu broliu“, – apie žuvusį sūnų „Lietuvos rytui“ telefonu vakar kalbėjo motina, laukdama neplanuoto skrydžio lėktuvu į Lietuvą.
Moteris negali suprasti, kodėl pareigūnui reikėjo šauti į automobilį, kodėl jis neįsitikino, ar nenukentės juo važiuojantys žmonės.
Ji taip pat piktinasi ir automobilio vairuotojo neatsakingu elgesiu su bendrakeleiviais, nes jis nepakluso reikalavimui sustoti ir po to dar paspruko palikęs sužeistąjį likimo valiai.
Ketino kartu vykti dirbti
Druskininkų savivaldybėje, Viečiūnuose, kartu su abiem sūnumis savo motinos name deklaravusi nuolatinę gyvenamąją vietą V.Janavičiūtė sūnų laidos Alytuje.
Šiame mieste ji jau senokai gyvena po skyrybų su druskininkiečiu Rimu Balčiumi.
„Gal tėvas dar net nežino, kad jo sūnaus Edgaro nebėra? Jis su vaikais beveik nebendravo“, – apgailestavo V.Janavičiūtė.
Alytuje moteris turėjo nuolatinį darbą, o per atostogas antrą kartą išvyko papildomai užsidirbti į Didžiąją Britaniją.
Alytiškė buvo suplanavusi pusantro mėnesio skinti obuolius.
Kitą pavasarį ji ketino į tą šalį vykti dirbti kartu su sūnumi.
„Edgaras norėjo kartu su manimi dirbti Anglijoje, kad ten galėtume nusipirkti namą.
Tuomet man nebereikėtų dirbti – tik namą prižiūrėčiau. O jis vienas toliau uždirbtų daug pinigų“, – neišsipildžiusiomis svajonėmis dalijosi alytiškė.
Vaikais rūpinosi draugas
Sūnaus gedinti motina pasakojo, kad pernai rudenį sūnus nutraukė mokslus profesinio rengimo centre.
„Jis sakė, kad nepatiko ir pasirinkta apdailininko profesija, ir centro aplinka.
Sūnus lankė bokso treniruotes. Man jis buvo labai geras.
Tik karštakošis, todėl kartais susikurdavo sau nemalonumų“, – teigė V.Janavičiūtė.
Kai alytiškė išvyko į užsienį, Lietuvoje likusiais sūnumis rūpinosi jos draugas, su kuriuo kartu gyvena jau penkerius metus. Padėdavo ir jo motina.
V.Janavičiūtė tvirtino, kad jos sūnums visko užteko – esą daug vaikų ir paauglių turi gerokai mažiau.
Nepatiko drausmė ir tvarka
Alytaus profesinio rengimo centro direktorius Vytautas Zubras patvirtino, kad E.Balčius pernai pavasarį baigė dešimtą klasę ir įgijo pagrindinio išsilavinimo diplomą.
Bet rugsėjį pradėjęs mokytis apdailininko specialybės greitai liovėsi lankyti pamokas ir jau spalio 15 dieną paprašė išbraukti jį iš sąrašų.
„Nebuvo itin drausmingas, todėl jam nepatiko mokykloje nustatyta tvarka.
Atrodo, mieste jis bendravo ne su geriausiais bendraamžiais.
Pedagogams nepavyko rasti bendros kalbos ir su jo tėvais. Motina tuo metu dirbo užsienyje. Tėvo mes net nematėme.
Kiek aš girdėjau, po skyrybų jo santykiai ir su sūnumi buvo atšalę“, – pasakojo V.Zubras.
Motina neneigė, kad sūnus praleidinėdavo pamokas dar mokydamasis pagrindinėje mokykloje, todėl po septintos klasės perėjo į suaugusiųjų ir jaunimo mokymo įstaigą.
Čia baigęs devintą klasę Edgaras įstojo į profesinio rengimo centrą.
Paaiškėjo, kad netinkamu šio paauglio elgesiu viešojoje vietoje ne kartą domėjosi policija. O pernai rugsėjį baudžiamoji byla dėl chuliganiškų jo veiksmų pasiekė ir teismą.
Pasienyje vyksta tikras karas
Saulius Skvernelis
Vidaus reikalų ministras
„Po įvykio labai lengva daryti išvadas – galima iš lėto analizuoti, įvertinti faktus, o pareigūnas sprendimą turėjo priimti žaibiškai.
Būtų pataikęs į automobilio ratą, į kurį jis ir taikėsi, būtų medalį gavęs, sulaikęs nusikaltėlius.
Dabar klaida, nepataikė – gresia kalėjimas.
Būtų nieko nedaręs, grėstų tarnybinė atsakomybė už nieko nedarymą. Teisinėje valstybėje viską įvertinti turėtų teisininkai.
Tarnybinio ginklo naudojimo reglamentavimas šiuo metu yra netobulas, todėl politikams teks, atsižvelgiant į visuomenės požiūrį, nuspręsti, ar nustatyti aiškesnes taisykles, ar jas griežtinti taip paliekant pareigūnus bedančius ir beginklius.
Tikrai apgailestauju – gaila žuvusio jauno žmogaus. Bet lygiai taip pat negalime paimti ir be tyrimo pasmerkti mūsų pareigūno ir nusiųsti žinios visiems pareigūnams, kurie kasdien eina ne ruoštis karui, kaip kitos institucijos, o eina kasdien kariauti.
Pasienyje, pripažinkime, vyksta realus ginkluotas karas ir pareigūnai nori žinoti teisinį reglamentavimą. Jei jis netobulas – apsispręskime, bet nedarykime pareigūnų atpirkimo ožiais.“