Kaip rašoma PAGD pranešime, lyginant su penkerių metų žuvusių žmonių vidurkiu (161), jų žuvo 20,5 proc. mažiau. Pernai kilo 12 gaisrų, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus, o 2 gaisrai nusinešė net trijų ir keturių žmonių gyvybes.
Miestuose praėjusiais metais žuvo 52 gyventojai, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 76.
Septyniolika žmonių žuvo Vilniuje, 7 – Kaune, 6 – Alytaus rajone, po 5 – Kauno ir Šalčininkų rajonuose, po 4 – Kupiškio, Kelmės, Ignalinos, Trakų ir Švenčionių rajonuose bei Panevėžio ir Šiaulių miestuose.
Daugiausia žmonių žuvo Vilniaus (37), Kauno (21), Panevėžio (18) ir Šiaulių (15) apskrityse, o mažiausiai – Tauragės (3), Telšių (3) ir Marijampolės (5) apskrityse.
41 gyventojo žūties priežastimi buvo neatsargus rūkymas, 27 žmonės žuvo dėl neatsargaus elgesio su ugnimi, 16 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, 12 – dėl pašalinio ugnies šaltinio, 10 – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų, gedimų, 8 – dėl dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų eksploatavimo pažeidimų bei gedimų, 6 – dėl elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų, 1 – dėl padegimų.
Dar 5 gyventojų žūties priežastys tikslinamos.
Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 153 žmonių gyvybes, iš jų 11 vaikų, 979 pastatus, 103 transporto priemones, 1 tūkst. 706 gyvūnus. Be gaisrų gesinimo ugniagesiai atliko ir 9 tūkst. 226 kitus gelbėjimo darbus. Palyginti su 2014 metais, pernai jų buvo atlikta 11,8 proc. daugiau.
Ugniagesiai gelbėtojai 3 tūkst. 494 kartus teikė pagalbą gyventojams buityje, 3 tūkst. 172 kartus talkino kitoms specialiosioms tarnyboms. Be to, 1 tūkst. 107 kartus vyko padėti į autoavarijas patekusiems žmonėms ir, panaudodami specialiąją gelbėjimo įrangą, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 185 nukentėjusius piliečius bei ištraukė 64 žuvusiuosius.
321 kartą ugniagesiai dirbo vandenyje ir ant ledo. Šių darbų metu jie ištraukė 116 skenduolių bei išgelbėjo 60 gyventojų, iš jų 14 vaikų.
Ugniagesiams gelbėtojams teko 616 kartų budėti nukenksminant sprogmenis, 239 kartus likviduoti cheminius incidentus, 109 kartus rinkti gyvsidabrį ir kt. Gelbėjimo darbų metu ugniagesiai išgelbėjo dar 372 gyventojus, iš jų 34 vaikus.
10 tūkstančių Lietuvos gyventojų pernai teko 30,8 gelbėjimo darbo. Daugiausia jų buvo atliekama Klaipėdos (48,3) ir Marijampolės (48,3) apskrityse. Pernai mažiau gelbėjimo darbų nei užpernai atlikta Vilniaus (-20,6 proc.) apskrityje, bet jų skaičius išaugo Šiaulių (34,6 proc.), Panevėžio (25,2 proc.), Klaipėdos (23,5 proc.), Marijampolės (23,1 proc.), Kauno (19,1 proc.), Tauragės (15,8 proc.), Alytaus (7,8 proc.), Utenos (3,3 proc.) ir Telšių (2 proc.) apskrityse.
Daugiausia gaisrų pernai kilo atvirosiose teritorijose – 5 tūkst. 282, arba 44 proc. visų gaisrų, išdeginusių daugiau kaip 6 tūkst. hektarų. Tačiau palyginti su 2014 m., gaisrų skaičius jose sumažėjo 10,8 proc.
1 tūkst. 793 gaisrai (arba 14,9 proc. visų gaisrų) užgesinta gyvenamosios paskirties pastatuose. Juose žuvo 109 gyventojai. Palyginti su 2014 m., gaisrų čia sumažėjo 8,9 proc. Be to, 1 tūkst. 88 kartus liepsnojo transporto priemonės (9,1 proc.), 1 tūkst. 16 kartų degė pagalbinio ūkio paskirties pastatai (8,5 proc.), 88 – gamybos ir pramonės paskirties pastatai (0,7 proc.).
Miestuose užgesinti 5 tūkst. 854 gaisrai, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 6 tūkst. 164. Ugnis sunaikino 293 transporto priemones, 333 pastatus, 682 gyvūnus, 3 tūkst. 680 tonų pašarų, 9 tūkst. 107 kv. m gyvenamojo ploto ir 12 tūkst. 100 kv. m šio ploto buvo sugadinta.
Daugiausia gaisrų užregistruota Vilniaus (3 tūkst. 391), Kauno (2 tūkst. 253) ir Šiaulių (1 tūkst. 277) apskrityse, mažiausiai – Tauragės (414) ir Telšių (501) apskrityse. Gaisrų padaugėjo Lazdijų (38,2 proc.), Vilkaviškio (35,8 proc.), Kelmės (31 proc.), Varėnos (22,3 proc.) ir Tauragės (20,3 proc.) rajonuose bei Kazlų Rūdos (33,3 proc.) ir Kalvarijos (28,1 proc.) savivaldybėse.
10 tūkstančių šalies gyventojų pernai teko 40,2 gaisro. Šalies vidurkį viršijo Alytaus (49 gaisro), Šiaulių (43,5), Utenos (43,5), Panevėžio (43,2) ir Vilniaus (42) apskritys, ypač Trakų (90,6), Ignalinos (83,4), Varėnos (77,8), Šalčininkų (77,7), Vilniaus (75,9) ir Panevėžio (74,3) rajonai.
Pagrindinės šių gaisrų priežastys – neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (36,2 proc.), pašalinis ugnies šaltinis (18,9 proc.), žolės, ražienų, augalininkystės atliekų deginimas (7,1 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (5,5 proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (4,5 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimai (3,9 proc.), neatsargus rūkymas (3 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių gedimai (1,6 proc.), elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimai (0,9 proc.).
Be to, įregistruoti 545 padegimai (4,5 proc.), 182 gaisrai (1,5 proc.) kilo dėl vaikų išdykavimo su ugnimi, o 125 gaisrų (1 proc.) priežastys dar tiriamos.
Deja, 2016-ieji metai, prasidėję tragiškais gaisrais, ramių metų nežada, nes vien per pirmąsias 8 šių metų paras gaisruose jau žuvo 5 žmonės, o 10 gyventojų patyrė traumų. Todėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas dar kartą įspėja ir prašo gyventojų atsargiai elgtis su ugnimi.