Šakių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Priežiūros poskyrio viršininkas Gintaras Ščajevas teigė, jog šiemet rajone degė daugiau kaminų nei praėjusią žiemą, nes šis sausis buvo šaltesnis.
Degant suodžiams dūmtraukyje temperatūra pakyla iki tūkstančio laipsnių, virš kamino veržiasi kelių metrų liepsna ir girdisi šiurpinantis kriokimas, primenantis žvėries riaumojimą ar kurtinantį lėktuvo variklių gausmą.
Dėl liepsnojančio kamino iškviesti ugniagesiai gali tik budėti ir saugoti, kad galingų liepsnų žiežirbos neuždegtų pastatų.
Didžiausias pavojus kyla, jei kamine yra įtrūkimų, pro kuriuos gali prasiskverbti žiežirbos.
Prieš kurį laiką taip atsitiko viename Kudirkos Naumiesčio name, kai iš degančio kamino dėl didelio slėgio per plyšius ant perdangos apšiltinimo ėmė kristi žiežirbos. Tąsyk Šakių ugniagesiai spėjo užbėgti nelaimei už akių.
G.Ščajevas teigė, jog šiuolaikiniai šildymo katilai yra modernūs, tačiau dalis gyventojų nemoka jais tinkamai naudotis.
„Jei palaikoma per žema temperatūra – apie 60 laipsnių, – kaminas ima rasoti, susidaro šaltas ir drėgnas dūmas, prie kamino sienelių ima lipti suodžiai, – sakė G.Ščajevas. – Negalima kūrenti drėgnomis malkomis, nes jos išskiria drėgmę, kuri kondensuojasi dūmtraukyje“.
Geriausia yra kūrenti sausomis lapuočių malkomis, nes jos turi mažiau dervos, išskiria daugiau šilumos.
Patikrinti, ar kaminas neapsinešė suodžiais, galima paprastu būdu, – į dūmtraukio apačioje esančią valymo angą įkišus veidrodėlį.
Jei jame atsispindi šviesa, vadinasi, kaminas neaptekęs suodžiais.
G.Ščajevas priminė, jog kaminus gyventojai turi išsivalyti prieš kiekvieną kūrenimo sezoną ir ne rečiau kas tris mėnesius.
Dūmtraukių nevalantys namų šeimininkai gali būti baudžiami administracine tvarka. ˙
