Mirė ilgametis diplomatas Vytautas Antanas Dambrava

Tai BNS šeštadienį patvirtino diplomato žmona Unda Dambrava. Sutuoktiniai pastaruoju metu gyveno Floridoje.

Sovietmečiu išeivijoje gyvenęs V.A.Dambrava atkūrus nepriklausomybę 1992–1999 metais dirbo Lietuvos nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi Pietų Amerikos šalyse – buvo Lietuvos atstovas Kolumbijai, Argentinai, Brazilijai, Urugvajui, specialiųjų misijų ambasadorius Lotynų Amerikai ir Karibų jūros regionui.

1999–2004 metais V.A.Dambrava buvo nepaprastasis ir įgaliotasis ministras Ispanijai, nuo 2001 metų – taip pat Marokui ir Andorai.

2004 metais buvo paskirtas tuometinio prezidento atstovu specialiesiems pavedimams.

V.A.Dambrava gimė 1920 metų birželio 10 dieną, 1939 metais baigė Utenos valstybinę gimnaziją, po kelerių metų jo šeima patyrė sovietų represijas – 1941 metų birželio 13 dieną tėvai, broliai ir sesuo buvo ištremti į Sibirą.

1944 metais V.A.Dambrava pasitraukė į Vakarus. 1948 metais išvyko į JAV. Buvo aktyvus lietuvių išeivijos veikėjas.

1950–1951 metais dirbo Čikagos lietuvių dienraščio „Draugas“ korespondentu Jungtinėse Tautose. 

1951 metais pradėjo dirbti JAV Valstybės departamento tarnyboje, radijo stoties „Amerikos balsas“ lietuviškame skyriuje.

1951–1986 metais dirbo ir JAV informacijos agentūroje (USIA). 1955–1960 metais vadovavo „Amerikos balso“ specialiosios naujienų tarnybai Europoje, 1960–1965 metais buvo programų Lotynų Amerikai direktorius. 1965–1967 metais dirbo JAV Jungtinio viešųjų reikalų departamento Saigone (dab. Ho Či Minis) radijo programų vedėju, be to, 1966–1967 metais dėstė Saigono universitete.

Nuo 1969 metų JAV prezidento buvo paskirtas į nuolatinę karjeros diplomatinę tarnybą. 1967–1980 metais buvo JAV ambasadų Pietų Amerikoje viešųjų ryšių direktorius.

1980–1985 metais Venesuelos lietuvių bendruomenės pirmininkas, 1988–1990 metais – Pasaulio lietuvių bendruomenės vicepirmininkas.

Lietuva nepasinaudojo visais mirusio diplomato V.A.Dambravos gabumais įsitvirtindama tarptautinėje politikoje ir siekdama energetinės nepriklausomybės, sako pirmasis faktinis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis.

„Mes, kaip valstybė, nevisiškai panaudojome ir pasinaudojome jo gabumais, jo iniciatyvomis, jo sugebėjimais įtvirtinti Lietuvą tarptautiniuose politiniuose ir ekonominiuose, energetiniuose reikaluose, kuriuos jis gerai suprato ir stengėsi, kad Lietuva greičiau ir anksčiau išeitų į energetinę nepriklausomybę, kurios kelyje jau esame nemažai pasiekę“, – BNS šeštadienį sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos garbės pirmininkas.

„Galėjome pasiekti anksčiau ir daugiau, jei būtume pasinaudoję visais jo patarimais ir pastangomis“, – pridūrė jis.

V.Landsbergio teigimu, V.A.Dambravos įnašas į Lietuvos diplomatiją nėra gerai suvokiamas šalyje ir tam reikia didesnio istorikų susidomėjimo juo, kad „mes visi suvoktume, kokį žmogų Lietuva turėjo“.

Pasak jo, diplomatiniuose ir politiniuose sluoksniuose V.A.Dambrava ryšių turėjo dar iki oficialiai jam ateinant į Lietuvos diplomatinę tarnybą.

V.Landsbergis taip pat sakė pažinojęs V.A.Dambravą nuo jaunystės. „Labai džiaugiausi, kad jis sutiko ateiti į bendrą Lietuvos valstybės ir diplomatinį darbą.

Nors jis buvo kuklus, nuoširdžiai kuklus, tarsi abejodamas, kad galės būti naudingas, o buvo nepaprastai naudingas. Jis padėjo mums išplėsti ryšius į Lotynų Amerikos šalis, o paskui ir Ispanijoje“, – kalbėjo konservatorius.

Jo teigimu, V.A.Dambrava buvo giliai mąstantis ir giliai tikintis žmogus, palikęs tekstų, kuriuos verta pažinti ir studijuoti.

Pasak V.Landsbergio, jis galėjo būti didelis mokytojas jauniausiai Lietuvos diplomatų kartai.

„Noriu paraginti, kad šie jauni diplomatai atrastų jo raštus ir studijuotų“, – sakė V.Landsbergis.