Jo kolega žurnalistas Rytas Staselis praėjusią savaitę išplatino laišką, kuriame pranešė, kad vyks į JAV aplankyti ten sunkiai sergančio R.Sakadolskio.
Žurnalisto ir dėstytojo mirtis sukrėtė žiniasklaidos bendruomenę. Užuojautą dėl žurnalisto mirties pareiškė ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Sovietmečiu per geležinę uždangą prasiverždavęs „Amerikos balsas“ Lietuvos žmonių namus pasiekdavo su R.Sakadolskio parengta ir jo balsu skaitoma žinia, kuri tais laikais buvo svarbi kaip oras. Žurnalistas siuntė Lietuvai tiesos žodį, neiškraipytą svetimos propagandos“, – rašoma šalies vadovės užuojautoje.
Prezidentės teigimu, R.Sakadolskis daug jėgų ir laiko skyrė visuomeninei veiklai, rūpinosi Lietuvos žurnalistikos ateitimi, moksleivius mokė informacinio raštingumo, žurnalistus – tiriamosios žurnalistikos, daug dėmesio skyrė lietuviškos žiniasklaidos pilietiškumui ir etikai.
Vienas iškiliausių žurnalistų
Filosofas Leonidas Donskis teigia, kad R.Sakadolskis buvo vienas iškiliausių Lietuvos žurnalistų, atsidavęs laisvės ir demokratijos idealams.
„R.Sakadolskis yra labai ryškus ir didelis puslapis Lietuvos žurnalistikos ir laisvo žodžio istorijoje“, – naujienų agentūrai BNS ketvirtadienį sakė L.Donskis.
Profesorius pabrėžė velionio darbą „Amerikos balso“ radijuje išeivijoje sovietinės okupacijos metais. „Jaunesni galbūt nepamena tokio fakto, kad R.Sakadolskis buvo „Amerikos balso“ lietuviškasis balsas. Lygiai kaip Laisvosios Europos radijo balsas Miunchene, o vėliau Prahoje buvo Mykolas Drunga, taip Vašingtone „Amerikos balso“ lietuviškasis balsas buvo R.Sakadolskis, ir jis savo nepaprastai gražia lietuvių kalba, nepaprasta artikuliacija pasiekdavo (Lietuvą) net tuo metu, kai sovietai trukdė klausytis „Amerikos balso“, vis tiek jį girdėjo beveik visa Lietuva“, – teigė filosofas.
Vokietijoje pabėgėlių stovykloje gimęs, o vėliau Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenęs R.Sakadolskis pasibaigus sovietinei okupacijai atvyko gyventi į Lietuvą ir įsiliejo į jos visuomeninį gyvenimą.
Pasak L.Donskio, įamžinti R.Sakadolskio atminimą turi būti universitetų, kuriuose jis dėstė, garbės reikalas.
„Kai Lietuva tapo nepriklausoma, R.Sakadolskis atvažiavo gyventi į Lietuvą, jis gimęs ne Lietuvoje, o Vokietijoje, tai vadinamųjų „dipukų“ vaikas, vėliau tapęs amerikiečiu. Bet R.Sakadolskis nedvejodamas nusprendė gyventi Lietuvoje ir nepaprastai prasmingai įsijungė į Lietuvos gyvenimą. Romas dėstė Vilniaus universitete žurnalistikos specialybės studentams, taip pat buvo aktyvus ir Vytauto Didžiojo universitete“, – pasakojo L.Donskis.
„Aš sakyčiau, mes netekome patrioto, didelio lietuvio, labai laisvo ir labai laisvei, demokratijai atsidavusio visuomenininko, vieno iškiliausių per visą Lietuvos istoriją žurnalisto. Būtų garbės reikalas Vilniaus ir Vytauto Didžiojo universitetams pagalvoti apie R.Sakadolskio atminimo įamžinimą, ar skelbiant jo vardo stipendiją, ar kitu būdu jo vardą susiejant su žurnalistų rengimu“, – pabrėžė filosofas.
Vadina savo mokytoju
R.Sakadolskį žurnalistė Rita Miliūtė vadina savo mokytoju. Jie kartu dirbo „Amerikos balse“, yra Lietuvoje kartu vedę vieną laidą.
„Darbo metais mes bendraudavome kasdien ir kartais ne po vieną valandą. Visą laiką sakiau, kad jis buvo mano mokytojas, nors nebuvo dėstytojas – nesutapo mano mokymasis ir jo dėstymas Vilniaus universitete. Viskas, ko aš išmokau, tai manau, kad dirbdama „Amerikos balso“ lietuvių tarnyboje kartu su Romu ir kitais kolegomis“, – sakė ji.
R.Miliūtė pabrėžė, kad R.Sakadolskis be galo kantriai mokė ją žurnalistikos standartų.
„Jis buvo ne tik geras žurnalistas, jis buvo apsigimęs pedagogas. Nedaug pažįstų šitokios kantrybės žmonių, kurie gali kantriai aiškinti 19-metei mergiotei kodėl vienas žodis netinka, o kitas geriau, kodėl reikėjo pakalbinti tą žmogų, o ne šitą. Ta prasme jis buvo geriausias mokytojas“, – sakė R.Miliūtė.
Žurnalistė prisiminė, kad R.Sakadolskis ir vėliau duodavo vertingų patarimų. „Romo kritika būdavo argumentuota, o ne pagrįsta emocijomis“, – sakė R.Miliūtė.
R.Sakadolskio kolega Kęstutis Girnius liūdną žinią išgirdo iš portalo lrytas.lt. K.Girnius su kolega buvo susitikęs ir bendravo maždaug prieš penkerius metus Vilniuje.
„Mes buvome pažįstami. Jis dirbo „Amerikos balse“, o aš „Laisvosios Europos radijuje“. Jis ilgą laiką gyveno Amerikoje Vašingtone. Prisimenu, kaip jis vadovavo lietuvių redakcijai. Tuomet reikėdavo plačiau žiūrėti į pasaulį Amerikos akimis.
R.Sakadolskis, kai pradėjo Lietuva laisvėti Sąjūdžio metais aktyviai ir gana energingai įsijungė, kalbėjo ir pranešinėjo apie tuos procesus.Kiek prisimenu, Sąjūdžio laikais jis parodė, kad pritarė sąjūdžiui ir jo siekiams. Kaip korespondentas, atliko pareigą suteikti tokią informaciją, kad žmonės galėtų padaryti deramą sprendimą“, – sakė kolega K.Girnius.
Tikroji vakarietiška žurnalistika
Televizijos žurnalistas bei laidų vedėjas Rytis Zemkauskas prisiminė kolegą ir parengtą laidą „Pasivaikščiojimai su Romu Sakadolskiu“.
„Romas buvo mano mokytojas dviem prasmėm – neakivaizdiniu būdu, kaip diktorius „Amerikos balso“ laikais, kai klausydavausi jo laidų per radiją. Vėliau akivaizdiniu būdu, kai pagaliau susitikome po daugybės metų ir turėjau galimybę su juo pabendrauti“, – sakė pašnekovas.
Kai jie susitiko, R.Zemkauskas jau turėjo 20 metų žurnalistinio bei publicistinio darbo patirties. Jie bendraudavo namie, kavinėse bei studentų tarpe. Pasak pašnekovo, tuomet jis sužinojo, kas yra tikroji vakarietiška žurnalistika.
„Išėjo tikrosios didžiosios vakarietiškos žurnalistikos mokyklos atstovas. Kas yra ta mokykla? Tai pagalba pašnekovui, pagarba tekstui ir pagarba sau. Visa tai paremta išmanymu, žinojimu ir geru skoniu“, – sakė laidų vedėjas.
Jis buvo puikus puikus mokytojas, tik visą laiką kratėsi to. Buvo kuklus, inteligentiškas, išsilavinęs ir jautrus žmogus. Puikiai jaučiantis tekstą, atskiriantis gerą literatūrą ir turintis puikų skonį.
„Pamenu, kai jis atėjo į tą patį fakultetą, kuriame dėstau ir aš (VDU – Red.). Sakiau studentams: „Atsiminkit, ateina R.Sakadolskis. Visi eilute prašau eiti pas jį ir ten išklausyti bent po vieną paskaitą. Jūs gausite daugiau nei mano visuose“, – kalbėjo vyras.
R.Sakadolskis buvo gyvenimo gurmanas. Geras skonis literatūrai ar geram maistui. Apskritai, tai žmogus mylintis gyvenimą bei nuoširdžiai besidomintis pasauliu. Atidus ir pagarbus kitam žmogui.
Buvo puikus teoretikas ir tai įrodė savo darbais su mokiniais. „Kaip jis puikiai sugebėjo bendrauti su mokiniais, neprikišamai ir elegantiškai bei pateikdamas įkvepiančius tekstus bei pavyzdžius, o pats tarsi likdavo nuošalyje“, – sakė R.Zemkauskas.
Studentai mylėjo
R.Sakadolskis buvo žurnalistas, radijo kompanijos „Amerikos balsas“ lietuvių redakcijos Vašingtone bendradarbis, nuo 1977 m. Vidurio Vakarų biuro Čikagoje reporteris, lietuviškų laidų vedėjas, nuo 1994 m. – „Amerikos balso“ žurnalistas.
Atvykęs į Lietuvą nuo 2006 iki 2012 metų dirbo Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto lektoriumi, 2012–2015 metais – Komunikacijos fakulteto dėstytoju.
2006–2009 m. buvo Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos narys.
Vasario 25 d. R.Sakadolskis buvo paskelbtas vienu iš 2016 metų Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ laureatų.
Žurnalistikos institute R.Sakadolskis dėstė žurnalistikos pagrindų ir interviu technikos paskaitas. Studentai R.Sakadolskį prisimena kaip vieną profesionaliausių ir labiausiai atsidavusių dėstytojų.
Ne kartą mylimiausiu dėstytoju išrinktas R.Sakadolskis studentus patraukdavo charizma, vakarietiškomis idėjomis ir kūrybiškumą skatinančiomis užduotimis.
Apie Romą Sakadolskį
R. Sakadolskis gimė 1947 05 31 Fuldoje, Vokietijoje.
1974 m. baigė Merilendo universitetą (JAV).
1969–2004 dirbo žurnalistu radijo kompanijoje „Amerikos balsas“ (Voice of America). Buvo lietuvių redakcijos Vašingtone bendradarbis.
1968–1972 – Čikagos lietuvių radijo programos „Margutis“ bendradarbis.
1977–1979 – leidinio „Pasaulio lietuvis“ redakcijos narys.Publikacijos:
• Žurnalisto ir šaltinio bendravimo principai. Medijos, žiniasklaida, žurnalistika tradicinėje ir tinklaveikos visuomenėje. Vilnius: VU leidykla, 2012, p. 126–159.
• „Žiniasklaidos atskaitingumas Latvijoje, Lietuvoje ir Švedijoje (Žvalgomasis tyrimas)“ („Media accountability in Latvia, Lithuania and Sweden (Exploratory study)“) bendraautoris. 2009 m.
• „Kaip kritiškai skaityti laikraštį ir kam to reikia?“ (rinkinyje „Žiniasklaidos skaidrumas“. Sudarė Rytis Juozapavičius. Eugrimas, Vilnius (2007 m.).
Ekspertinė ir visuomeninė veikla:
• Santaros-Šviesos federacijos narys;
• Pilietinės visuomenės instituto valdybos narys;
• Piliečių santalkos tarybos narys;
• Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybos narys 2006–2009 m.;
• Švietimo ir mokslo ministerijos darbo grupės informacinio raštingumo programai sudaryti narys (2005–2007 m.); • A.P.P.L.E. (American Professional Partnership for Lithuanian Education) mokytojų kvalifikacijos kėlimo kursų lektorius (1994, 1997, 1999m.);
• Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos narys (1977–1981 m.);
• Žurnalo „Pasaulio lietuvis“ redaktorius (1977–1979 m.);
• Lituanistikos seminaro komiteto narys (1975–1985 m.);
• Pasaulio lietuvių jaunimo kongreso pirmininkas (1972 m.); sekretorius (1966 m.);
• JAV Lietuvių bendruomenės Tarybos narys (1969–1972 m.).
Narystė organizacijose:
• Amerikos žurnalistų draugijos (Society of Professional Journalists) narys;
• Žurnalistikos ir masinės komunikacijos švietimo draugijos (Association for Education in Journalism and Mass Communication) narys.
• Bakalauro studijų programos studentams dėstė informacinę žurnalistiką ir interviu techniką.
