Žinia, kad geraširdę ir niekam padėti neatsisakydavusią 52 metų D.Stonkuvienę sutraiškė apklausa Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT), sukrėtė Mosėdį.
Apie tai, kad praėjusį antradienį kartu su kyšių ėmimu įtariamu seniūnu Augenijumi Zabičiu į Klaipėdą apklausti STT išsivežė ir seniūnijos raštvedę D.Stonkuvienę, netrukus žinojo jau visas miestelis.
„Ji buvo mažiausiai kalta šioje aferoje. Kur tai matyta, kad pareigūnai griebia bedarbių sąrašus sudarinėjusią darbuotoją, o konkrečius darbus skirstęs seniūno pavaduotojas lieka net neapklaustas“, – piktinosi miestelio gyventojai.
Į apklausą – tiesiai iš darbo
Praėjusį antradienį prieš pietus į Mosėdžio seniūniją įžengę STT agentai D.Stonkuvienės darbo vietoje atliko kratą ir išsigandusiai moteriai pareiškė, kad ji sulaikoma dviem paroms ir turi važiuoti su jais į apklausą Klaipėdoje.
Nemažą savo ūkį prižiūrinčiai moteriai pareigūnai leido paskambinti vyrui, kuriam Danutė paskuboms susakė, kokie darbai liko neatlikti.
Tačiau apie sulaikymą pranešti dukteriai STT pareigūnai jai nebeleido. „Ir taip per ilgai kalbėjai“, – atšovė jie.
STT būstinėje D.Stonkuvienei buvo pasiūlyta pasinaudoti advokato paslaugomis, tačiau moteris atsisakė: „Aš jokio nusikaltimo nepadariau ir neturiu, ko slėpti.“
Po kelias valandas trukusios apklausos pasižadėjusi niekur neišvykti vakarop D.Stonkuvienė buvo išleista namo.
Moterį įbaugino kalėjimu
„Danutė iš Klaipėdos grįžo labai prislėgta, sakė, kad STT jai buvo prigrasinę su niekuo nebendrauti, tačiau artimiesiems prasitarė, kad jai buvo pasakyta, jog su tyrėjais teks dar ilgai bendrauti“, – pasakojo tą vakarą D.Stonkuvienę aplankiusi jos sesuo Adelė.
Grįžusi po apklausos moteris kalbėjo tik apie kalėjimą. Savo vyro ji prašė neapleisti ūkio, kai ją pasodins. Į jūrą išplaukusiam 27 metų sūnui Robertui prisakė dėl jos bėdų negrįžti iš reiso.
„Matyt, per apklausą Danutei buvo įkalta, kad ji ne tik sės už grotų, bet ir turės atlyginti valstybei padarytą žalą. Savo sūnų ji guodė, kad pinigų tam sukrapštys pati“, – pasakojo Mosėdyje gyvenantis už D.Stonkuvienę dešimt metų jaunesnis jos brolis Rimvydas Žvinklys.
„Baisiau už mirtį vis vien nebus“, – pranašiškus žodžius tuomet artimiesiems ištarė, atrodo, su kalėjimu susitaikiusi D.Stonkuvienė.
Pirmiausia domino atlygis
STT agentų prigrasinta dėl būsimų ilgų apklausų moteris vis dėlto ryžosi prašyti advokato pagalbos.
Kitą dieną po apklausos, trečiadienį, D.Stonkuvienė nuėjo į darbą, o ketvirtadienį išsiruošė į Palangą pas jai rekomenduotą advokatę Aldoną Stasiulaitienę.
Tačiau kartu su dukterimi į Palangą nuvažiavusi moteris grįžo dar labiau prislėgta.
Advokatė už paslaugas paprašė 500 eurų, o mosėdiškė tebuvo atsivežusi 300 eurų. Teko paskubomis skolintis.
Po pokalbio su advokate D.Stonkuvienė užbėgo pas Palangoje gyvenančią seserį Mildą Valantinienę.
„Buvo matyti, kad advokatė jos nenuramino. Danutė sakė, kad ir A.Stasiulaitienė jai uždraudusi su bet kuo kalbėti, su ja bendravo griežtu tonu“, – pasakojo palangiškė.
M.Valantinienei pasirodė keista, kad seserį ginti apsiėmusi teisininkė ją įspėjo, kad iki kovo 23 dienos su niekuo nekalbėtų, nes iki to laiko jos nebus.
Ketvirtadienį vakare paskutinį kartą Danutę matė ir jos brolis Rimvydas.
„Vakare atėjau norėdamas paguosti, tačiau ji paskubomis išsmuko į tvartą pašerti gyvulių. Taip ir likome nepakalbėję. Tik apsikabinome, o ji iš nerimo net krūpčiojo“, – vakar ašaras sunkiai sulaikė D.Stonkuvienės brolis.
Po STT apklausos valstybės tarnautoja pasitraukė iš gyvenimo
Moteris į darbą nebeatėjo
Apie tai, kad sesers jau nebėra, R.Žvinklys sužinojo kitą dieną, penktadienį, prieš pietus.
Paaiškėjo, kad palaukusi, kol vyras ryte išvažiuos ūkio reikalais, ji paskambino į seniūniją ir įspėjo, kad dvi valandas vėluos ateiti į darbą.
Apie 10 valandą nesulaukusios D.Stonkuvienės darbe, seniūnijos darbuotojos pradėjo jai skambinti į mobilųjį telefoną, tačiau niekas neatsiliepė. Vėliau artimieji rado 26 praleistus skambučius.
Apie tai, kad Danutė dingo, buvo pranešta jos vyrui. Parlėkęs namo šis žvilgtelėjo į tvartą ir neberado į antrąjį aukštą atremtų kopėčių.
Pasirodo, į viršų užlipusi moteris įsitraukė ir kopėčias, kuriomis pasiekė tvarto pastogę.
„Tvarte neberadęs kopėčių, vyras viską suprato iš karto. Jis jautė, kad iš apklausos STT Danutė grįžo kaip nesava. Naktimis vartydavosi ir negalėdavo užmigti“, – prisiminė R.Žvinklys.
Negyvą žmoną pamačiusiam D.Stonkuvienės vyrui pačiam prireikė medikų pagalbos. Jis iki šiol geria raminamuosius vaistus.
Baisios nelaimės priblokšti namiškiai patyrė dar ir advokatės akibrokštą. Penktadienį pranešęs, kad jos klientės nebėra gyvos, brolis paprašė grąžinti bent dalį sumokėtų pinigų.
Tačiau advokatė atsisakė atšovusi, kad su kliente dirbusi pusę dienos ir tai esąs jos atlygis už paslaugas.
Nepakėlė mestų kaltinimų?
Kodėl kalta nesijautusi D.Stonkuvienė palūžo ir nusprendė po STT apklausos pasitraukti iš gyvenimo?
Iki šiol atsakymo ieškantys moters artimieji jos poelgio negali suprasti.
„Kai matėmės paskutinį kartą, ji buvo nusiminusi, tačiau neatrodė taip prislėgta, kad ryžtųsi savižudybei.
Kartu pasidžiaugėme jos anūkėmis, kalbėjome apie ateitį, aš ją raminau, kad mes esame kartu su ja ir įveiksime visas bėdas“, – pasakojo velionės sesuo M.Valantinienė.
D.Stonkuvienės brolis Rimvydas mano, kad visame miestelyje mylima sesuo labiausiai pabūgo galimo bendruomenės pasmerkimo.
Visą gyvenimą dorai dirbusiai moteriai užmesta tokios gėdos našta buvo nepakeliama.
Juo labiau apmaudu, kad miestelio gyventojai gerai žinojo tikruosius šios aferos sumanytojus.
„Danutė buvo minkštas, geraširdis ir labai jautrus žmogus.
Ji tik nuolankiai vykdė savo vadovų valią“, – įsitikinęs D.Stonkuvienės brolis.
Apie aferas žinojo visi
Kad seniūnijoje kai kas pelnosi iš bedarbių mokamų kyšių, miestelyje žino daugelis.
Jau kelerius metus miestelyje buvo veikiama pagal tokią schemą: iš Darbo biržos pašalpas gaunantys bedarbiai už kyšius būdavo atleidžiami nuo viešųjų darbų.
Mosėdiškiai jau seniai atkreipė dėmesį, kad miestelio viešosios erdvės yra apleistos: šaligatviai nešluojami, vandenviečių pakrantės apžėlusios, žolė nešienaujama.
Prieš kelis mėnesius bendruomenės susirinkime mosėdiškiai seniūno A.Zabičio klausė atvirai – kodėl bedarbiai nedirba viešųjų darbų, per dienas girtuokliauja pakrūmėse, o pavakare vos parlinguoja pasiramstydami grėbliais ir kastuvais.
Į gyventojų priekaištus A.Zabitis atšaudavo: girdi, ką aš tiems bedarbiams padarysiu, jeigu jie geria ir nedirba.
Kad tokiu atveju jiems reikėtų nebemokėti pašalpų, seniūnas nutylėdavo.
Dabar seniūnas pusmečiui yra nušalintas nuo pareigų, o išgirdęs, kad jo teiraujasi žurnalistas, nė neatsiliepęs metė ragelį.
Nenorėjo atitrūkti nuo žmonių
„Danutė tik sudarydavo bedarbių sąrašus ir įrašydavo, kad jie atliko viešuosius darbus. O ar iš tikro jie dirba, turėjo kontroliuoti kiti, tie, kurie jiems skirdavo konkrečias užduotis“, – sesers nekaltumu neabejoja brolis.
Anot jo, D.Stonkuvienė į seniūniją prieš dvejus metus dirbti vėl sugrįžo tik norėdama neatitrūkti nuo žmonių.
Penktą valandą atsikėlę jie eidavo prie gyvulių. Ryte moteris skubėdavo į darbą seniūnijoje, o po pietų grįždavo prie ūkio.
Ūkis išlaikydavo visą jų šeimą, nes puse etato seniūnijoje dirbusi Danutė į namus parnešdavo vos 150 eurų.
Griebiamasi bauginimo būdų
Algimantas Jucys
Advokatas, buvęs prokuroras ir STT Klaipėdos skyriaus viršininkas
„Policijos tyrėjai ir STT pareigūnai dažnai piktnaudžiauja savo įgaliojimais siekdami iš karto palaužti nusikalstama veika tik įtariamus asmenis. Bauginimo, grasinimų taktika taikoma nepaisant to, kad kartu šiurkščiai pažeidžiamos žmogaus teisės ir įstatymai. Vienas bauginimo būdų – suvaržyti žmogaus laisvę vežant į apklausą.
Lietuvos Konstitucijos 20 straipsnyje yra aiškiai pasakyta, kad žmogaus laisvė neliečiama. Niekas negali būti savavališkai sulaikytas arba laikomas suimtas. Niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios yra nustatomos įstatymo.
Apie žmogaus teisę į laisvę ir saugumą kalba ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnis. Tačiau priverstinis žmogaus nuvežimas į apklausos vietą jau yra asmens laisvės suvaržymas.
Įstatymas numato sulaikymą ir suėmimą. Laikiną sulaikymą reglamentuoja Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 140 straipsnis. Jame kalbama, kad iš karto sulaikyti asmenį galima užklupus jį darant nusikaltimą arba tuoj pat po nusikalstamos veikos padarymo.
Kitais atvejais toks sulaikymas leidžiamas gavus prokuroro arba teismo nutarimą.
Kokiu pagrindu D.Stonkuvienė buvo išvežta iš darbo į apklausą? Ar jai buvo pateiktas toks nutarimas? Žinant, kuo baigėsi šis sulaikymas, jo teisėtumą privalėtų patikrinti prokurorai.
Įsodinimą prievarta į pareigūnų automobilį ir vežimą į apklausą būtų galima pavadinti atvesdinimu. Tačiau BPK 142 straipsnis priverstinį atvesdinimą numato tik tuo atveju, kai šaukimą į apklausą gavęs asmuo neatvyksta savo valia.
Akivaizdu, kad STT pareigūnai turėjo laikytis BPK 182 straipsnio ir moteriai įteikti šaukimą į apklausą, nurodant laiką ir gresiančią atsakomybę už neatvykimą. Tuomet asmuo turi laiko susivokti, apsispręsti dėl advokato ir į apklausą atvykti kartu su juo.
Tačiau vietoj to pasirenkama priverstinė sutrikusio žmogaus kelionė valdišku automobiliu, kuriame kalbama ne apie ūkį ir bites, o kelionės laikas gali būti išnaudojamas bauginimams ir grasinimams, kurių negirdi advokatas.“