Teko palikti vyro rankomis pastatytą, jo puoselėtą namą ir kraustytis į butą, nes po stuburo operacijos tapau iš dalies neįgali ir nebegalėjau rūpintis namu“, – portalui lrytas.lt pasiguodė prieš metus sutuoktinio netekusi šiaulietė 47 metų Jūratė Pagareckienė.
Apsaugos signalizacijas ir vaizdo stebėjimo kameras instaliuojančioje UAB „Kotesa“ dirbęs J.Pagareckienės vyras 49 metų Saulius Pagareckas žuvo pernai sausio 27-ąją.
Mirė nuo patirtų sužalojimų
Šiaulių „Promo“ prekybos centre kartu su porininku aukštai kabančią vaizdo stebėjimo kamerą į kitą vietą perkelti bandęs S.Pagareckas nukrito nuo kopėčių ir užsimušė.
8,5 metrų ilgio kopėčiomis naudojęsis darbininkas keitė 6,41 metro aukštyje esančius kameros laidus.
Siekdamas laido ir praradęs pusiausvyrą vyras krito žemyn ir trenkėsi į betonines grindis. Dėl patirtos galvos traumos S.Pagareckas mirė įvykio vietoje.
Iš darbdavių atsakymo nesulaukė
Dalį S.Pagarecko laidotuvių išlaidų atlygino našlei pusantro tūkstančio eurų skyrę darbdaviai, po 15 tūkstančių eurų J.Pagareckienei ir jos dukrai buvo pervesta iš „Sodros“, tačiau po patirto šoko atsigavusi šiaulietė nusprendė kreiptis į darbdavius ir dėl moralinės žalos atlyginimo.
„Po vyro žūties aš netekau maitintojo, todėl nusprendžiau kreiptis į Sauliaus darbdavius, tačiau su ten nuvykusiu mano sūnumi niekas nesikalbėjo“, – sakė, be dukters, dar ir sūnų studentą turinti J.Pagareckienė.
Pasiryžusi pasiekti savo šiaulietė kreipėsi į advokatus, tačiau ir teisės žinovai kol kas ne ką galėjo padėti – ikiteisminis tyrimas dėl S.Pagarecko mirties jau du kartus buvo nutrauktas, o S.Pagareckienės ir jos vaikų civiliniai ieškiniai nebuvo priimti.
Moteris tapo neįgali
„Su Sauliumi susipažinau per pažįstamus – jo draugas mano kaimyno garaže laikė automobilį. Po vienerius metus trukusios draugystės susituokėme“, – vartydama šeimos albumą gražias šeimyninio gyvenimo akimirkas prisiminė mylimo žmogaus netekusi J.Pagareckienė.
Pora susilaukė dviejų vaikų: 23 metų duktė Gerda jau yra baigusi universitetą, o 20 metų sūnus Gvidas dar studijuoja Šiaulių universitete ir dirba pas ūkininkus.
Puse etato iki praėjusių metų pabaigos, kol nesušlubavo sveikata, dirbo ir J.Pagareckienė.
„Prieš trejus metus man teko operuotis stuburą. Tapau iš dalies neįgali, todėl dabar man sunku rasti darbo“, – paaiškino šiaulietė.
Sušlubavus moters sveikatai, pagrindiniu šeimos ramsčiu buvo tapęs jos sutuoktinis.
Elektromonteriu dirbęs S.Pagareckas įrengdavo signalizacijas ir jas prižiūrėdavo. Dirbti „Kotesoje“ pradėjęs šiaulietis vėliau laikinai buvo palikęs šią darbovietę, tačiau galiausiai į ją vėl sugrįžo.
„Vyras savo darbą išmanė. Dėl darbo sąlygų jis nesiskundė, tik kaip ir visi paburbėdavo dėl mažo uždarbio ir nelankstaus atostogų grafiko“, – sakė J.Pagareckienė.
Ausyse skamba darbdavio žodžiai
Šiaulietė prisiminė, kad tą lemtingą dieną sutuoktinis į darbą išvažiavo anksti ryte.
„Aš laukdama autobuso su vyru telefonu dar pakalbėjau apie 9 valandą. Apie vidurdienį Saulius telefonu kalbėjosi ir su jam paskambinusia dukra, o po pusvalandžio jis žuvo. Apie nelaimę man Sauliaus bendradarbiai pranešė tik po kelių valandų.
Telefonu paskambinęs jo viršininkas Mindaugas Mockus pasakė: „Saulius nukrito nuo kopėčių ir gydytojai konstatavo mirtį.“ Šie darbdavio žodžiai dar ir dabar skamba mano ausyse“, – mintimis į lemtingą dieną sugrįžo J.Pagareckienė.
Šiaulietė sakė, kad kraupią žinią pranešę Sauliaus kolegos ją nuvežė į morgą.
„Paprašiau parodyti sutuoktinio kūną, o po to mane Sauliaus darbdavys parvežė į namus“, – sakė J.Pagareckienė.
Iš namo teko kraustytis į butą
Pasak našlės, laidotuvių išlaidoms iš vyro darbovietės „Kotesa“ ji gavo pusantro tūkstančio eurų.
„Iš „Sodros“ aš ir dukra gavome po penkiolika tūkstančių eurų. Sūnus pinigų negavo, nes tuo metu dirbo. Iš „Sodros“ gautus pinigus visi trys šeimos nariai pasidalijome lygiomis dalimis. Tačiau šie pinigai yra menkniekis palyginti su netekties skausmu ir tais praradimais, kurių patyrėme“, – sakė J.Pagareckienė.
Į vieno kambario butą persikrausčiusi J.Pagareckienė sakė, kad iki ištikusios tragedijos ji su šeima gyveno privačioje sodyboje netoli Šiaulių esančiuose Gruzdžiuose.
„Turėjome ir namą, ir šiltnamį, ir sodą, laikėme bites, triušius. Turėjome visko ir viskas buvo Sauliaus rankomis padaryta.
Sušlubavus mano sveikatai ūkio darbai gulė ant Sauliaus pečių. Netekusi vyro netekau ramsčio, turėjau atsisakyti šio namo ir kraustytis į butą mieste. Kadangi esu neįgali, tai sutuoktinio netektis man reiškė ir maitintojo netektį“, – sakė J.Pagareckienė.
Vyras dirbo be šalmo
Po sutuoktinio žūties šiaulietė sakė ilgą laiką buvusi gyva tik vaistais.
„Kad reikia reikalauti ir moralinės žalos atlyginimo, mane ėmė įkalbinėti draugai.
Pati studijavau teisę, todėl atlėgus stresui, kurį patyriau po netikėtos netekties, ėmiau domėtis teisiniais šio įvykio aspektais.
Kalbėjausi ir su darbo saugos specialistais. Perkeldamas stebėjimo kameras iš vienos vietos į kitą Saulius pasilypėjęs ant kopėčių turėjo pasiekti 6,5 metrų aukštyje išvedžiotus laidus.
Atliekant darbus tokiame aukštyje gal jau verta pasitelkti keltuvą, o ne kopėčias, ant kurių tu turi tokiame aukštyje balansuoti vienoje rankoje laikydamas grąžtą, o kitoje – peilį.
Siekdamas laido vyras neišlaikė pusiausvyros ir nukrito.
Šį įvykį tyrę darbo saugos specialistai atkreipė dėmesį į tai, kad Saulius buvo be šalmo, tačiau šalmas toje situacijoje nieko nebūtų pakeitęs, vyras mirė nuo daugybinių sužalojimų, kuriuos patyrė iš didelio aukščio nukritęs ant betoninių grindų“, – sakė J.Pagareckienė.
Į pagalbą pasitelkė advokatus
Nusprendusi reikalauti moralinės žalos atlyginimo J.Pagareckienė pirmiausia apie tai informavo bedrovės, kurioje dirbdamas žuvo jos sutuoktinis, vadovus.
„Mano sūnus nuvažiavo į „Kotesą“ pasikalbėti. Tačiau ten niekas su juo į kalbas nesileido.
Tada mums liko teisinis kelias. Iš pradžių pagalbos kreipėmės į šiauliečius advokatus, tačiau jų paslaugomis netrukome nusivilti, todėl susiradome Kauno advokatų kontorą ir rudenį į juos kreipėmės“, – sakė J.Pagareckienė.
Šiaulietė sudarė teisinių paslaugų sutartį su Kaune įsikūrusia advokatų kontora „Gustaitis, Pesenka, Sirvydis, Vaicekauskas ir partneriai“.
Sutuoktinį primena jo dovanotas šuo
Po S.Pagarecko žūties buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo.
Ikiteisminį tyrimą atliko Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyresnioji tyrėja Aurelija Zimblienė, o tyrimą organizavo ir kontroliavo Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė Eglė Veliulienė.
„Šis tyrimas buvo nutrauktas, kaltų nerasta. Advokatai parašė skundą Generalinei prokuratūrai ir tyrimas vėl buvo atnaujintas.
Tačiau po kurio laiko aš vėl gavau pranešimą, kad ir šis tyrimas nutrauktas. Šįkart tai padarė kita Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė Sigutė Borščienė“, – sakė J.Pagareckienė.
Pasak našle tapusios šiaulietės, prekybos centras, kuriame darbo metu žuvo jos vyras, yra filmuojamas.
„Tai, kas nufilmuota, nesutampa su tyrimo metu surinkta medžiaga“, – tvirtino J.Pagareckienė.
Moteris sakė sužinojusi, kad po jos vyro žūties UAB „Kotesa“ įsigijo daug saugos priemonių: „Pati dirbau darbo saugos priemonėmis prekiaujančioje įmonėje (UAB „Šiaulių praktikos prekyba“), tai sužinojau, kad po šios nelaimės „Kotesa“ įsigijo labai daug saugos priemonių. Aš turiu atsišvietusi visus tai įrodančius dokumentus.“
Šiaulietė sakė, kad du kartus nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo jos ryžto pasiekti savo tikslą nesumažino.
„Kaip bebūtų, aš eisiu iki galo, nes dėl sutuoktinio mirties patyriau ir moralinę žalą. Man liko tik vyro nuotraukos, prisiminimai apie jį ir paskutinė jo dovana – šunelis Boltas“, – glostydama prie jos besišliejantį Pekino kalytės ir ilgapalaukio takso mišrūną sakė J.Pagareckienė.
Tyrėjų sprendimai nustebino advokatą
Darbe žuvusio šiauliečio našlės interesus ginančio advokato Vytauto Sivydžio padėjėjas Erikas Pavlovičius sakė, kad jį J.Pagareckienė susirado per vieną socialinį tinklą internete.
„Manę J.Pagareckienė klausė, ar galėčiau imtis bylos dėl jos vyro mirties. Aš paklausiau, ar jai reikia atstovauti teisme kaip civiliniam atstovui dėl ieškinio, ir nustebau išgirdęs atsakymą, kad prokuroras ieškinio nepriėmė.
Tada man iškart kilo daug klausimų. Prokuroras neturi teisės nepriimti ieškinio, net jei jis vištos koja parašytas ant troleibuso bilieto“, – sakė E.Pavlovičius.
Susidomėjęs šiuo atveju advokato padėjėjas paprašė atsiųsti dokumentų kopijas.
„Pavartęs šiuos dokumentus aš pamačiau įdomių dalykų. Pirmiausia tai – du kartus nepriimti J.Pagareckienės ieškiniai.
Našlė prašė priimti ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, bet šie prašymai buvo atmesti.
Tačiau prokuroras – ne teisėjas, jis negali atmesti ieškinio“, – stebėjosi E.Pavlovičius.
Pasak advokato padėjėjo, jei byloje yra ieškinys, to ikiteisminio tyrimo nenutrauksi arba tai padaryti bus labai sunku: „O kai ieškinio nėra, tai viskas paprasta ir tyrimą galima lengvai nutraukti.“
Sudomino eksperto išvada
E.Pavlovičius sakė, kad dar vykstant ikiteisminiam tyrimui jis nusiuntė orderį susipažinti su byla, ir iškart po to – dar du laiškus pripažinti nukentėjusiaisiais abu J.Pagareckienės vaikus.
„Prokuroras atsisakė pripažinti vaikus nukentėjusiaisiais motyvuodamas tuo, kad ikiteisminis tyrimas nutraukiamas“, – sakė E.Pavlovičius.
Tai išgirdęs advokato padėjėjas suskubo į Šiaulius susipažinti su byla.
„Ir ką aš radau? Ogi tai, kad Vilniaus eksperto išvada aiškiai bylojo, kad yra dokumentų, kurie neatitinka tų bylai pateiktų dokumentų. Ekspertas nesako, kad byla sufabrikuota. Jis sako: „Tai, ką jūs mums pateikėte, ir tai, kas buvo byloje, neatitinka.“
Ekspertai parodė, kur kokių pažeidimų buvo – byloje gal dešimt lapų, kurie byloja, kad darbdavys kaltas. O išvadoje pareigūnai netgi iš tos eksperto išvados ištraukia tik vieną sakinį, kad „žmogus nukrito paveiktas kopėčių“. Kitaip jis ir negalėjo būti paveiktas, nes stovėjo ant kopėčių“, – stebėjosi E.Pavlovičius.
Nebuvo apklausti visi liudininkai
Pasak advokato padėjėjo, pagrindiniu liudininku tapo žuvusiojo porininkas, kuris stovėjo apačioje prie kopėčių.
„Palyginęs įvykio vietos apžiūros protokolą ir prekybos centre įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų įrašus, galiu konstatuoti, kad pareigūnas, kuris atliko įvykio vietos apžiūrą, neanalizavo video medžiagos.
O svarbi aplinkybė yra ta, kad įvykio metu S.Pagarecko porininkas nematė savo kolegos, nes buvo nusisukęs ir žiūrėjo į parduotuvę.
Čia yra pažeidimas ir kaltas darbdavys. Nėra apklausti liudininkai, keturios pardavėjos. Jos matė įvykį, bet nebuvo apklaustos“, – stebėjosi E.Pavlovičius.
Procesas gali trukti ilgai
Kai Šiaulių pareigūnai nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo, E.Pavlovičius surašė skundą ir nusiuntė Generalinei prokuratūrai.
„Mūsų skundas buvo persiųstas į Šiaulių apygardos prokuratūrą. Šiaulių prokurorai jį atmetė net neskaitydami ir nesigilindami į jį.
Dabar Šiaulių apygardos prokuratūros sprendimą aš apskundžiau Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio nagrinėjimo teisėjai.
Aš skunde parašiau, kad keturi pareigūnai va to ir ano nepamatė, to nepastebėjo, čia neatkreipė dėmesio. Parašiau, kad jie tada turėjo būti visiškai akli.
Tačiau teisėjas gali labai sudėtingai nurodyti, ką konkrečiai prokurorui daryti. Prokuratūra yra kaip ir atskira įstatymų priežiūros institucija. Ji yra savarankiška.
Žinau tik tai, kad kuo toliau, tuo sunkiau bus tą bylą atnaujinti. Procesas gali trukti ilgai, net ne vienerius metus. Tačiau mes eisime iki galo“, – sakė J.Pagareckienės interesus ginantis teisininkas.
Lietuvoje kitoks požiūris
Dėl žūties darbo metu sutuoktinio netekusi J.Pagareckienė prašo jai atlyginti 90 tūkstančių eurų žalą.
Ar advokatai nesvarsto galimybės ieškoti kompromiso su žuvusiojo darbdaviais?
„Man atrodo, kad darbdavys pats turėtų kreiptis į mus tiesiogiai ar per savo advokatus ir padaryti mediaciją.
Jei jie atlygintų žalą mano klientei, mano tikslas būtų pasiektas – aš ne prokuroras, kad siekčiau sodinti kažką į kalėjimą“, – į šį klausimą atsakė E.Pavlovičius.
Dvidešimt metų Anglijoje pragyvenęs, dabar Lietuvoje advokato padėjėju dirbantis E.Pavlovičius sakė, kad dėl darbuotojų žūties pradėtais teismo procesais teko domėtis ir Jungtinėje Karalystėje.
„Ten teisėsaugos pareigūnai tokiems procesams skiria ne mažesnį dėmesį nei kriminalinių bylų narpliojimui.
Žinant, kiek žmonių Lietuvoje žūva arba susižeidžia darbe, į tai negalime užmerkti akių ir mes, tačiau Lietuvoje į tai per daug niekas dėmesio nekreipia“, – liūdnai konstatavo teisininkas.
Įžvelgė norą pasipinigauti
UAB „Kotesa“ direktorius Mindaugas Mockus sakė, kad žuvusio darbuotojo šeimai stengėsi padėti kaip įmanydamas.
„Nelaukdami jokių ekspertų ar tyrėjų išvadų mes padengėme Sauliaus laidojimo išlaidas – tam skyrėme pusantro tūkstančio eurų. Tarėmės su našle dėl galimybės paremti vaikus, kol jie baigs mokslus, atsistos ant kojų“, – sakė M.Mockus.
Tačiau, pasak direktoriaus, našlė ėmė reikalauti nerealių sumų (vieną dieną dviejų šimtų tūkstančių, kitą – jau milijono), prasidėjo grasinimai teismais ir advokatais.
„Mes šiam spaudimui nepasidavėme. Juolab, kad savo kaltės dėl to, kas įvyko, mes neįžvelgiame“, – sakė UAB „Kotesa“ direktorius.
Pasak M.Mockaus, po darbuotojo žūties buvo atliktas išsamus šio įvykio tyrimas: „Ekspertai ir tyrėjai mus kaip reikiant „purtė“, tačiau mūsų kaltės dėl darbuotojos žūties nenustatė.“
Direktoriaus teigimu, tai, kas įvyko, sukrėtė ir jį patį, ir įmonės darbuotojus.
„Iš žmogiškosios pusės aš ir dabar linkęs padėti žuvusiojo šeimai, tačiau negaliu pasiduoti šantažui ir skirti tiek, kiek J.Pagareckienė reikalauja, nes turiu galvoti ir apie įmonę, ir apie ten dirbančius žmones“, – portalui lrytas.lt sakė žuvusio darbuotojo našlės veiksmuose tik norą pasipinigauti įžvelgiantis UAB „Kotesa“ direktorius.
