Prieš kelias dienas Nemune ties Kalnėnų kaimu žvejojantis žmogus
pastebėjo plaukiantį lavoną ir apie jį pranešė bendruoju pagalbos
telefonu.
Jurbarko ugniagesiai gelbėtojai valtimi nusiyrė iki skenduolio.
Pririštą prie valties kūną jie parplukdė prie kranto ir perdavė
policijos pareigūnams.
Lavonas buvo stipriai apiręs, iš pradžių nebuvo galima suprasti, kokios
jis lyties.
Jurbarko policijos pareigūnai kruopščiai tikrino įvairią informaciją
apie dingusius žmones.
Jų dėmesį patraukė duomenys apie 2010-aisiais Kaune dingusią 58 metų
moterį.
Dingimo dieną ji išėjo iš namų, artimiesiems palikusi atsisveikinimo
raštelį, kuriame teigė, jog ketina šokti nuo Aleksoto tilto.
Pražuvėlės paieška nedavė jokių rezultatų.
Policijos pareigūnams prie Jurbarko aptikta skenduolė tapo galvosūkiu.
Jei buvo aptiktas prieš šešerius metus dingusios kaunietės kūnas, tai
kaip jis vandenyje per tiek laiko nesuiro visiškai?
Teismo medicinos specialistų išvada buvo vienareikšmiška, – kūnas
vandenyje išbuvo tik apie pusmetį ar metus.
O kur moteris kelerius metus buvo iki tol, kol atsidūrė Nemune?
Minkštieji kūno audiniai buvo stipriai apirę, nustatyti, ar nelaimėlė
patyrė kokį nors smurtą, jau nebeįmanoma. Tačiau jos kaulai sveiki,
nesulūžę.
Į Jurbarką atvyko galimai prieš šešerius metus dingusios kaunietės
giminaitė. Pastaroji pagal drabužių liekanas atpažino jai artimą moterį.
Tačiau policijos pareigūnai nusprendė, kad vėliau nebūtų kokių nors
skaudžių nesusipratimų, atlikti DNR ekspertizę, kuri neginčijamai
patvirtintų skenduolės tapatybę.
˙