Skaudi nelaimė atsitiko gegužės 29-ąją Švenčionių rajone, kur su tėvais viešėjęs berniukas, apsitaškęs degiuoju skysčiu, virto gyvu fakelu.
Patekęs į Vaikų ligoninę Vilniuje mažametis buvo šoko būklės, iš pradžių nejuto net skausmo, nors buvo nudegęs daugiau nei pusę savo kūno.
Gali tekti persodinti odą
Trečiadienį berniuko, gydomo Intensyviosios terapijos ir reanimacijos skyriuje, būklė buvo sunki, bet stabili.
Mažametis prijungtas prie dirbtinio kvėpavimo aparato, jam lašinami vaistai, tvarstomos žaizdos. Gydytojai svarstė, ar vaikui nereikės persodinti odos.
Laukia ilgas gydymas
Nudegus pirmosios trys paros būna pavojingiausios, kartais šis pavojus trunka iki savaitės.
Tik atlikę lazeriu tyrimus ir sudarę žaizdų žemėlapį gydytojai galės įsitikinti, kiek yra apmirusių audinių, ar reikės operacijos, kuri yra sudėtinga ir skausminga.
„Jei nudega didelis odos plotas, laukia ilgas ir sudėtingas gydymas, kartais nukentėję vaikai mūsų ligoninėje praleidžia net pusmetį, nes tenka persodinti audinius, šalinti randus“, – pasakojo vaikų ortopedas-traumatologas Dainius Geležauskas.
Pažeidus odą atsiveria vartai ir infekcijai. Nusilpus imunitetui, nudegusiam vaikui gresia kraujo užkrėtimas. Šis pavojus būna mažesnis, jei mažametis laiku patenka į gydytojų rankas.
Degusis skystis – pavojingas
Neįprasti nudegimai, kurie šalyje prieš kelis dešimtmečius buvo retenybė, tapo savaitgalių kasdienybe. Tokios buitinės traumos atsirado neatsitiktinai.
Gydytojai įsitikinę, kad dėl to kalta šalyje populiarėjanti maisto gaminimo kultūra, kai po atviru dangumi kepami šašlykai, mėsa, daržovės.
Atėjus vasarai gamtoje švenčiamos įvairios šventės, kaičiamos šašlykinės, degami laužai, fakelai, o tam naudojami degieji skysčiai.
Šios cheminės medžiagos kelia mirtiną pavojų mažamečiams, jei tėvai nesugeba jų tinkamai prižiūrėti.
Taip teigė gydytojas traumatologas D.Geležauskas, kuris vis dažniau mato sunkiai susižalojusius vaikus: „Kuriant laužą reikia turėti kantrybės. Degųjį skystį galima pilti ant malkų ar anglių, kol dar niekas neuždegė degtuko.
Yra ir tokių žmonių, kurie šį skystį pila ant smilkstančių žarijų ar į užkurtą krosnį.
Tada pasekmės būna labai liūdnos, nes apdega veidas, kaklas, krūtinė, rankos.“
Jei būtų jo valia, jis draustų pardavinėti degųjį skystį, o siūlytų ugniai užkurti naudoti specialias tabletes, kurios būna sausos.
Pirmoji pagalba – šaltas vanduo
* Nudegus pirmąsias tris valandas būtina šaldyti žaizdą. Jei taip atsitinka gamtoje, tinka vandens telkinys. Tėvai neturėtų bijoti, kad ežero ar upės vanduo yra nešvarus. Panardintą į vandenį apdegintą kūno vietą reikėtų palaikyti bent 15 minučių.
* Kūdikiams pakanka ir 5 minučių, nes jų oda pusantro karto plonesnė nei suaugusiojo. Didžiausia klaida, kai stengdamiesi padėti nudegusiam vaikui tėvai tepa žaizdas aliejumi, išrūgomis, kefyru, vilgo valgomosios sodos tirpalu.
* Susidarius riebalų plėvelei karštis neišgaruoja, jis skverbiasi gilyn į audinius, todėl pažeidimai būna dar didesni.
* „Nudegimo žaizda nėra sumuštinis, ant kurio galima tepti riebalų“, – įspėjo gydytojas D.Geležauskas.
* Nukentėjus vaikams tėvai turėtų kuo anksčiau kreiptis į gydytojus ir labiau jais pasitikėti.
* „Mes turime mažiausią pasaulyje vaikų mirštamumo nuo nudegimų rodiklį, jis siekia 0,2 proc., toks pat yra Izraelyje. Nors 1997 metais šis rodiklis Lietuvoje siekė 7,6 proc.“, – teigė D.Geležauskas.
