„Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“ įvykio liudininkę Viktoriją kalbino Andrius Kavaliauskas, o studijoje su Daiva Žeimyte kalbėjosi buvęs Lietuvos policijos komisaras Alvydas Sadeckas bei Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas.
– Teigiate, kad gegužės 15 d. kartu su dingusia vilniete važiavote autobusu iš Vilniaus į Druskininkus. Papasakokite, kaip viskas vyko.
– (Viktorija) Važiavau iš Vilniaus į Druskininkus su dukra, autobusas buvo berods 17.40 val. Įlipom, atsisėdom pačiame gale, po kelių akimirkų įlipo dingusi mergina, jei neklystu. Ji atsisėdo prieš mus, nes pamatė, kad visas autobuso galas užimtas. Ji sėdėjo prieš mane, bet visi žiūrėjome į vairuotoją. Atsisėdo ir važiavome.
– Tada nežinojote, kad paskelbta jos paieška. Kada sužinojote?
– (Viktorija) Nebuvau įlindusi į internetą, nežinojau, kad jos ieško. Sekančią dieną pamačiau jos nuotrauką internete ir paskambinau tarnyboms. Vyrui sakiau, kad atrodo, mačiau tą merginą ir nežinau, ką daryti, skambinti, ar ne, nes nesu tikra. Sakė paskambinti, tegu patikrina versiją. Paskambinau, buvo vėlus vakaras. Internete buvo nurodytas budinčio komisaro numeris. Pranešiau, kad važiavau Vilnius-Druskininkai ir, mano manymu, važiavo ta pati mergina, kurios ieško, ar bent jau labai panaši.
Atsakymas buvo: „tai jo, jo, gali būti“. Jie nieko daugiau manęs neklausinėjo, pradėjau pati pasakoti, kur įsėdo. Jie kartojo: „tai jo, gali būti, bet mes turime duomenų, kad ji šiuo metu yra Vilniuje, beveik žinom jos tikslią vietą“. Sakiau gerai, jei žino tikslią vietą, tai galbūt mano versija klaidinga. Jie padėkojo, kad jiems pranešiau, tačiau neužsirašė nei mano vardo, nei kontaktinių numerių, neklausinėjo jokių smulkmenų. Man atrodo, kad jie apskritai jokio klausimo man neuždavė.
– O dabar, radus palaikus, į Jus kas nors kreipėsi?
– (Viktorija) Ne. Pati vakar parašiau „Lietuvos rytui“, kad policijai buvau pranešusi apie jos dingimą, toliau mano versija nebuvo plėtota. Po to su manim susisiekė žurnalistai, o policijos pareigūnai – ne.
– Ar esate įsitikinusi, kad tame autobuse buvo ta mergina?
– (Viktorija) Ne. DNR nedariau ir vardo neklausiau. Tokie sutapimai, kad būtent toje vietoje, kur išlipo, ji rasta negyva, veido bruožai labai panašūs, manau kalba. Ji sėdėjo prieš mane nugara, kelionės metu mano dukra jai vis netyčia papešdavo plaukus pasižiūrėti, ką ji daro, nes su kažkuo susirašinėjo telefonu. Vis atsiprašinėdavau, ji vis atsisukdavo, šyptelėdavo ir vėl nusisukdavo. Gal net negirdėjo, nes klausėsi muzikos. Tai buvo neverbalinė komunikacija. Ji klausėsi muzikos, susirašinėjo telefone, dairėsi pro langus. Atrodė kaip normali paauglė, keliaujanti iš miesto į miestą.
– Paskutinį kartą su mergina motina kalbėjo gegužės 13 d. Jūs ją matėt gegužės 15 d. Dvi dienas paauglė nebuvo namie. Iš Jūsų pasakojimo galima teigti, kad ji turėjo ir kur miegoti, ir kur nusiprausti.
– (Viktorija) Tikriausiai, taip. Buvo skelbiama, su kokia apranga ji išėjo. Aš ją mačiau su kitokia apranga. Gal ji nusipirko, pasiskolino, rado.
– Kur ji išlipo?
– (Viktorija) Ji išlipo šalia Varėnos, tiksliai nepasakysiu, kokioje stotelėje. Jos ten laukė raudonos spalvos automobilis užtamsintais langais. Ji, prieš autobusui privažiuojant stotelę, atsistojo, išlipo ir ėjo tiesiai į tą automobilį. Labai keista pasirodė, nes aplink nebuvo namų, nei stogo, tiesiog stotelės ženklas ir laukiantis keistas automobilis, kaip pacanai kaimuose su tokiais važinėja – seno modelio. Niekas iš automobilio nebuvo išlipęs. Ji drąsiai ėjo į automobilį, atidarė priekines keleivio dureles, ar pasisveikino, ar norėjo ten sėsti, gal ten kažkas sėdėjo, bet uždarė jas, atidarė galines dureles, įmetė kuprinę ir pati atsisėdo. Savo noru, niekas jos netraukė. Iš judesių galima suprasti, kad normaliai įlipo į automobilį, lyg tėvai būtų pasitikę iš mokyklos.
– Dabar, kai rasti palaikai, neketinate pati kreiptis į tyrėjus?
– (Viktorija) Ne. Pakankamai suteikiau informacijos, nieko naujo nepasakysiu. Jie manęs neklausė tada, kai reikėjo.
– Jūs nusivylusi teisėsauga?
– (Viktorija) Nenoriu komentuoti pareigūnų darbo, jie gal geriau žino, ką daro.
– Trečiadienį vakare, kai buvo paskelbta apie rastus palaikus, kokia buvo Jūsų reakcija?
– (Viktorija) Pradėjo rankos drebėti, širdis kalatotis, ašaros kauptis akyse. Toks pyktis ir nusivylimas, kodėl anksčiau niekas neklausė.
-----
– Policija teigia kitaip, sako, kad mergina vyko ne tą dieną, kai vilnietė ją matė, o dieną prieš, neva tai rodo pas merginą rastas bilietas. Ar ne per daug sutapimų? Ar tie sutapimai rodo, kad liudininkė sako bent dalį tiesos?
– (A. Sadeckas) Bent dalį tiesos turbūt iš tikro sako. Be abejo, informaciją tikrinti reikėjo. Sustojimo neprisimena, o tai labai svarbu. Tikrinti reikėjo, buvo galima nustatyti vairuotojus, vaizdo įrašus stotyje. Su ja bet kokiu atveju reikėjo susitikti ir detaliai kalbėtis.
– Teigiama, kad policija šios informacijos nelaikė operatyvine, dėl to ir netikrino. Pone Sabatauskai?
– (J. Sabatauskas) Nežinau, ką policija manė ir kokiu statusu informacija buvo priimta. Mano įsitikinimu, bet kokią informaciją reikia tikrinti, juolab, policija į visuomenę kreipėsi pagalbos, buvo nurodyti telefonai, kiti kontaktai, kuriais buvo laukiama informacijos. Tokie atvejai gali sukelti priešingą reakciją, po to galime iš vis nesulaukti pranešimų. Net ir tie, kurie matė sakys: kas iš to, ar pranešiu, ar ne, jei niekas netikrina. Šis momentas yra labai pavojingas. Dažnai būna, kad iš namų pabėga ir grįžta, bet nesvarbu, tikrinti reikia, nes žmogaus gyvybė gali būti pavojuje.
– Kalbamės su Ramūnu Matoniu, Policijos departamento atstovu spaudai. Pone Matoni, liudytoja pasakoja, kad matė važiuojančią autobusu, skambino, kreipėsi, tačiau niekas nereagavo. Kaip galite pakomentuoti?
– (R. Matonis) Liudytoja matė ne šitą merginą, nes šalia jos kūno rastas gegužės 14 d. autobuso bilietas Vilnius-Varėna. Taip pat 14 d. miesto kamerose užfiksuota, kad mergina atvyko į miestą, išlipo iš autobuso ir nuėjo į parduotuvę. Šis skambutis buvo apie panašią merginą. Liudytoja teigia, kad nežino, ar ta mergina, ją matė prieš parą, informacija nebuvo operatyvi, kad į ją reikėjo reaguoti čia ir dabar. Tuo pačiu metu buvo gauta net keletas pranešimų, kad ieškoma mergina pastebėta Vilniuje, iš paštininkės buvo gauta informacija su konkrečia gatve ir vieta, kur ji ką tik pastebėta. Visos pajėgos buvo mestos tikrinti tą informaciją, nes ji pareigūnams pasirodė tikresnė.
– O kodėl tikresnė informacija pasirodė Vilniuje pašte, negu autobuse?
– (R. Matonis) Informacija apie ieškomą merginą Vilniuje buvo gauta iš kelių šaltinių, ji buvo labai konkreti. Kadangi ši informacija Vilniuje nepasitvirtino, buvo patikrina liudytojos informacija apie važiavimą autobusu. Budėtojas užsirašė telefono numerį, jis pas mus išlieka ir informacija buvo patikrinta.
– Viskas patvirtina tą informaciją, kad mergina važiavo į tą pusę.
– (R. Matonis) Dabar surinkti duomenys leidžia teigti, kad dieną prieš tai ji vyko ten.
– Jums ne per daug čia sutapimų? Liudytoja ją matė, atradote prie jos autobuso bilietą. Dabar tik klausimas, kokia diena tai buvo iš tiesų.
– (R. Matonis) Mes konstatuojame faktus. Turime datas, įrašus, kada buvo skambutis. Viskas, ką teigia liudytoja, yra teisinga, kad ji paskambino būtent tą dieną. Sunku tikėti, kad žmogus pamiršta, kas buvo vakar.
– Kada policija peržiūrėjo stoties kamerų medžiagą?
– (R. Matonis) Kadangi mergina buvo rasta trečiadienį, ketvirtadienį ir buvo peržiūrėta medžiaga. Įsitikinta, kad 14 d. ji atvyko į Varėnos miestą.
– Pone Sadeckai, ar šiuo atveju policija padarė viską?
– (A. Sadeckas) Policija padarė daug, tą, ką reikėjo. Aš su ta liudytoja pasišnekėčiau patikslinti informaciją, nes ji įdomi. Sakyti, kad policija nepadarė, būtų netinkamas vertinamas. Tokiais atvejais skambučių iš tikro yra daug. Sakote tikrinti Varėną, bet gi nežino, kur ji nuvažiavo? Reikėtų bent dabar sutikslinti informaciją.
– Aiškėja, kad pareigūnas, kuris atsiliepė, net neuždavinėjo klausimų, norėdamas sužinoti smulkmenas.
– (A. Sadeckas) Su ja turėjo kalbėti ne budėtojas, o tie, kurie veda paiešką. Kai daug skambučių, juk resursai irgi ne begaliniai. Orientavosi, kad pagrinde viskas vyko Vilniuje.
– Automobilio faktas – gal čia koks pagrobimas?
– (A. Sadeckas) Pasakė, kad ji pati įsėdo. Aišku, automobilio buvimas yra labai įdomus. Dabar su liudytoja reikia susėsti ir patikslinti.
– Pone Sabatauskai, liudytoja teigia, kad nelaimės buvo galima išvengti. Kaip manote?
– (J. Sabatauskas) Visada taip galima galvoti, tuo labiau, kai žmogus pats praneša informaciją, tikisi, kad ji padės tyrimui. Pritarčiau kolegai, kad automobilio aplinkybė yra įdomi. Pats faktas, kad ji pati įlipo, reiškia, kad su kažkuo buvo susitarta. Nepaisant to, kad iš pranešimų lyg ir smurto žymių nėra, tikiuosi, policija tikrins, ar tai, jei ir savižudybė, nėra privedimas prie savižudybės, o gal ir nužudymas.
„Lietuva tiesiogiai“ – nuo pirmadienio iki ketvirtadienio 17.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
