Vilniuje gyvenusios moksleivės paieška prasidėjo gegužės 15-ąją, mat ji negrįžo namo ir neatsiliepė į telefono skambučius.
Artimieji iškart įtarė nelaimę, nes anksčiau mergina niekada nebuvo dingusi be žinios ir niekada tėvams nekėlė rūpesčių.
Prieš išeidama iš namų mergina dalyvavo draugų gimtadienio vakarėlyje. Pareigūnai apklausė jo dalyvius, tačiau paslapties rakto neaptiko – moksleivė buvo linksma, bendravo su bendraamžiais, jokių konfliktų nekilo.
Kitą dieną ji dar kalbėjo telefonu su artimaisiais, o šie nepastebėjo jokių elgesio pokyčių. Vėliau vilnietė dingo ir tik po poros savaičių jos kūnas buvo rastas Varėnoje, nors su šiuo miestu jos niekas nesiejo.
Vilnietę užfiksavo Varėnos autobusų stoties ir tame pačiame pastate įsikūrusio prekybos centro „Maxima“ vaizdo kameros. Prekybos centre ji įsigijo kelis pirkinius, kurie taip pat tapo svarbiais daiktiniais įrodymais byloje.
Šiek tiek vėliau nešina plastikiniu bakeliu ji užsuko į degalinę, esančią maždaug už poros šimtų metrų nuo autobusų stoties.
Praeivis birželio 1-ąją aptiko smarkiai suirusį merginos kūną – jis gulėjo miškingoje vietovėje Varėnos pakraštyje.
Nuo šios vietovės iki degalinės – šiek tiek daugiau kaip kilometras einant tiesiai.
Netoliese gulėjo sudėti vilnietės drabužiai.
Ant išdegusių samanų ekspertai aptiko plastikinės taros likučių, o prie medžio – pritvirtintą atsisveikinimo laišką.
Kas galėjo paskatinti merginą ryžtis beprotiškam žingsniui? Galbūt į šį klausimą gali atsakyti ilgas atsisveikinimo laiškas?
„Turbūt negalima kalbėti apie kokį nors vieną įvykį, kuris lėmė tokį merginos poelgį. Sprendimą pasitraukti iš gyvenimo galėjo paskatinti įvykių visuma ir pačios vilnietės būdo ypatumai“, – kalbėjo tyrime dalyvaujantys pareigūnai.