Vasarą dirbantys paaugliai: neatsargus elgesys kainuoja gyvybę?

Paauglių noras vasarą uždarbiauti jau nebe naujiena. Jie dažnai susiranda paprastus, ypatingų įgūdžių nereikalaujančius darbus. Tačiau noras užsidirbti ne visada baigiasi geruoju – kone kiekvieną vasarą pasirodo pranešimai apie bedirbant susižalojusius arba žuvusius jaunus žmones.

Kaltina neatsargų elgesį

Sekmadienio pavakarę skaudi nelaimė sukrėtė Joniškio rajoną. Kaip pasakojo kartu dirbusieji, neatsargiai elgdamasis čia žuvo 17-metis vaikinas.

Jis atsisėdo į grūdų bokšto vidurį tuo metu, kai buvo pilami žirniai. Jų lavina nepilnametį įtraukė į bokšto gilumą. Kartu dirbę vyrai puolė jaunuolio gelbėti, tačiau jų pastangos buvo bergždžios – jaunuolis žuvo.

„Tai baisi nelaimė. Ypač baisu, kad vaikinas žuvo taip beprasmiškai, išdykaudamas. Juk jis buvo apmokytas, kad jokiu būdu negalima lįsti į bokšto vidury, po grūdų ar žirnių srautu. Labai skaudu“, – pirmadienį portalui lrytas.lt susijaudinęs kalbėjo „Žvalguvos“ Joniškio filialo direktorius Eugenijus Butkus.

Nuo liepos 22-osios „Žvalguvoje“ uždarbiavęs jaunuolis čia dirbo kartu su bendraamžiais.

„Kartu dirbę jo draugai sutrikę, nesupranta, kaip vaikinas taip galėjo pasielgti, atrodė protingas vaikas ir žinojo, kaip saugiai dirbti“, – apgailestavo E.Butkus.

Kitą uždarbiaujantį jaunuolį skaudi nelaimė ištiko birželio pradžioje. Boniškių kaime, Kauno rajone, granulių gamybos įmonėje į šiaudų smulkintuvą įkrito 17-metis Edgaras J. Jis gyveno netoli nelaimės vietos.

Po nelaimės kalbėta, kad paauglys priėjo pernelyg arti smulkintuvo ir paslydęs į jį įkrito. Vaikinas patyrė siaubingus sužalojimus. Gydytojai pasakojo, kad tokias traumas pamatyti galima turbūt tik karo lauke. Kauno klinikose Edgarui buvo atlikta operacija, kuri truko šešias su puse valandos, o joje dalyvavo net 24 medikų komanda.

Tiesa, Edgaro istorija baigėsi laimingai. Nors sužalojimai ir buvo labai rimti, vaikinas išsikapstė ir po dviejų mėnesių paliko Kauno klinikas. Nelaimę jam primins tik likę randai.

Rado užpiltą grūdais

Skaudi nelaimė paženklino ir praėjusių metų vasarą – rugiapjūtės metu Kėdainių rajone grūdai mirtinai prispaudė keturiolikmetį. Paauglys užduso grūdais pripildytoje vilkiko DAF priekaboje, kurioje telpa dešimtys tonų grūdų.

Keturiolikmetis dirbo vilkiko priekaboje, kai jį įtraukė ir uždusino grūdai. Tuo metu laukuose triūsė ūkininkas ir kombainininkas.

Vilkiko priekaba buvo beveik pripildyta grūdų, o jį vairavęs ūkininkas laukė, kol privažiuos kombainas ir supils paskutinius iškultus grūdus.

„Nuojauta man pakuždėjo, kad reikia žvilgtelėti į priekabą. Nors paprastai to nedarau, užlipau laipteliais. Tai, ką išvydau, mane pribloškė. Trūko nedaug, kad žuvusį vaiką būčiau į elevatorių išvežęs“, – tada pasakojo 200 hektarų valdantis ūkininkas.

Apie 20 val. 30 min. ūkininkas priekaboje pamatė tame pačiame kaime gyvenusį paauglį. Iš grūdų kyšojo tik jo galva ir pečiai.

„Surikau: „Ką čia veiki, greičiau dink!“ Tik paėmęs vaiko ranką pajutau, kad jo gyvybė užgesusi. Nors buvo karšta diena, kūnas buvo pradėjęs vėsti“, – kalbėjo ūkininkas.

Atvykę medikai paaugliui jau niekuo negalėjo padėti. Grūdais užpiltą berniuką iš vilkiko ištraukė ugniagesiai gelbėtojai.

Tiek ūkininkas, tiek kombainininkas tikino nematęs, kaip į keturiolikmetis pateko į vilkiko priekabą.

Tiesa, ūkininkas ir paauglio mama neigė, kad nepilnametis ten dirbo.

Bėda – taisyklių nesilaikymas

Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Komunikacijos skyriaus vedėja Nerita Šot, pasakojo, kad nelaimingi atsitikimai darbe dažniausiai atsitinka dėl to, kad nėra įgyvendinama ir laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų.

„Kiekvienas reikalavimų nesilaikymas sąlygoja nesaugius veiksmus, kurie lemia, kad anksčiau ar vėliau įvyksta nelaimingas atsitikimas darbe.

Nors dažna nelaimių darbe priežastis ta, kad darbdavys neužtikrino darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės ar nekontroliavo, kad darbuotojai laikytųsi jiems privalomų vykdyti reikalavimų, reikia nuolat priminti ir apie paties darbuotojo atsakomybę bei pareigas“, – sakė N. Šot.

Nelaimių tyrimai rodo, kad atlikdami darbus darbuotojai dažnai nesilaikė vadovų duotų nurodymų ar sąmoningai rizikavo savo sveikata ir gyvybe. Dėl šios priežasties 2016-aisiais įvyko apie 40 proc. ištirtų sunkių nelaimingų atsitikimų darbe.

Didelė dalis sunkiai ir mirtinai sužalotųjų įmonėje, kurioje įvyko nelaimė darbe, dirbo pirmus metus. Didesnį darbo stažą įmonėje turintiems darbuotojams nelaimingi atsitikimai įvyksta kur kas rečiau. VDI šių metų rugpjūčio pradžios išankstiniais duomenimis, buvo gauti 27 pranešimai apie įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai mirė, ir 80 pranešimų – apie sunkiai sužalotuosius darbe. Palyginti su ankstesnių metų tuo pačiu laikotarpiu, žūčių darbe skaičius išliko panašus, sunkių nelaimingų atsitikimų darbe dešimčia sumažėjo.

Paauglių darbui – didesni reikalavimai

Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, paaugliai oficialiai įsidarbinti gali nuo 14-os metų. Tačiau net ir tokio vaiko darbas turi būti įformintas darbo sutartimi. Paaugliui nuo 14-os iki 16-os metų norint įsidarbinti reikia vieno iš tėvų raštiško sutikimo, sveikatą prižiūrinčio gydytojo leidimo, mokslo metų laikotarpiu – mokyklos, kurioje vaikas mokosi, sutikimo.

Vaikas gali dirbti iki 2 val. per dieną ir 12 val. per savaitę mokslo metu, tačiau ne tada, kai mokykloje vyksta pamokos, arba 7 val. per dieną ir 35 val. per savaitę, kai dirbama ne mažiau kaip savaitę ne mokslo metų metu. Šis darbo laikas gali būti pailgintas iki 8 val. per dieną ir 40 val. per savaitę vaikams, kuriems sukako 15 metų.

Nepilnamečiams draudžiama dirbti naktį ar viršvalandinius darbus, jiems negalima skirti budėjimų, dirbti poilsio arba švenčių dienomis jie gali tik jei patys sutinka, juos draudžiama siųsti į komandiruotes, su nepilnamečiais negali būti sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis.

Per septynis šių metų mėnesius VDI nustatė 644 nelegaliai dirbančius asmenis. Tačiau gera žinia, kad tik 18 iš jų – nepilnamečiai.

N. Šot sakė, kad jei dirbant nelegaliai įvyksta nelaimingas atsitikimas labiausiai nukenčia pas darbuotojas: „Tada jis negauna jokių valstybės garantuojamų išmokų ar kitų garantijų dėl nemokamo gydymo, protezavimo, pašalpos ir pan.“

Darbdaviui ar įgaliotam asmeniui dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo gali kilti administracinė ar net baudžiamoji atsakomybė, įmonė perkeliama į aukštesnę nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo grupę, dėl to didėja mokesčiai – įmokos draudimui. O už kiekvieną nelegaliai įdarbintą asmenį darbdaviui gresia administracinė atsakomybė – bauda nuo 868 eurų iki 2896 eurų.