Nežinia, kada įvyko nelaimė, pražudžiusi Valdą. Brolis jo pasigedo
ketvirtadienį, nes paskutinį kartą matė sekmadienį.
Valdas buvo išsituokęs, gyveno iš motinos paveldėtos sodybos ūkiniame
pastate, būstą pavertęs landyne.
Solidaus amžiaus vyras buvo Klausučių seniūnijos darbuotojų ir
artimųjų galvos skausmas.
„Valdas buvo išvaizdus vyras, muzikantas. Žmona jį paliko dėl nuolatinio
girtavimo.
Ir aš, ir socialinės darbuotojos stengėmės, kad Valdas ateitų į
protą, nustotų gerti, padėdavome jam, kuo tik galėdavome. Bet kas iš to.
Nupirkome Valdui anglių, – jis tą kurą pardavė. Turėjo gitarą,
televizorių, dviratį, – pragėrė. Maisto jam dažnai parūpindavo
pažįstami ūkininkai. Iš labdaros duodavome Valdui drabužių, nupirkome
guminius batus.
Kai jo būste susprogo radiatoriai, nupirkome elektrinį šildytuvą, kad
nesušaltų, nes nuo lubų teškėdavo vanduo.
Daugybę kartų lankėmės pas jį, vaikėme girtuoklius, reikalaudavome, kad
išsikuoptų kalnus plastmasinių bambalių.
Valdas gerdavo ir prašinėdavo kaime pinigų. Jų gavę tokie žmonės maisto
neperka, tik alaus.
Nežinia, kodėl jis taip degradavo. Ir jo buvusi žmona, ir brolis yra
padorūs, tvarkingi žmonės.
Beje, Valdui grėsė baudžiamoji byla, nes apvogė savo brolį“, – ir
sielojosi, ir piktinosi Klausučių seniūnijos seniūnė Gema Skystimienė.
Ji prisiminė, jog prieš metus kaime irgi per neapdairų rūkymą bei
alkoholį gaisre žuvo brandaus amžiaus vyras.
„Jei rinkimus laimėję „valstiečiai“ padarys taip, jog alkoholiu bus
prekiaujama tik valstybinėse parduotuvėse, manau, daugybė seniūnų jiems
padėkos.
Kaime alkoholiu prekiaujančių parduotuvių savininkai nuogąstauja, jog
bus sužlugdytas jų verslas. Ko vertas toks verslas, jei jis žmonių
ašaromis gyvena?“ – energingai savo nuomonę dėstė G.Skystimienė.
Seniūnė neatmetė versijos, jog pernelyg didelė asocialių žmonių globa
kartais padaro meškos paslaugą.
„Kai Valdą įtikinėdavome, jog šis turi keisti gyvenimo būdą, jis
atšaudavo, kad gyvena normaliai, nieko bloga nedaro.
Matyt, jam buvo patogu, jog visi juo rūpinasi, aplink jį šokinėja su
įvairia pagalba. Žinojo, kad juo bus pasirūpinta, tai kam pačiam
stengtis?
Tokios nuomonės, deja, laikosi ir kai kurios socialiai remtinos šeimos.
Nepajudina piršto dėl savo gerovės, nes žino, – ateis seniūnija ir
pasirūpins“, – svarstė Klausučių seniūnijos seniūnė G.Skystimienė.
˙