Nežinia, kada įvyko nelaimė, pražudžiusi Valdą. Brolis jo pasigedo ketvirtadienį, nes paskutinį kartą matė sekmadienį.
Valdas buvo išsituokęs, gyveno iš motinos paveldėtos sodybos ūkiniame pastate, būstą pavertęs landyne.
Solidaus amžiaus vyras buvo Klausučių seniūnijos darbuotojų ir artimųjų galvos skausmas.
„Valdas buvo išvaizdus vyras, muzikantas. Žmona jį paliko dėl nuolatinio girtavimo.
Ir aš, ir socialinės darbuotojos stengėmės, kad Valdas ateitų į protą, nustotų gerti, padėdavome jam, kuo tik galėdavome. Bet kas iš to.
Nupirkome Valdui anglių, – jis tą kurą pardavė. Turėjo gitarą, televizorių, dviratį, – pragėrė. Maisto jam dažnai parūpindavo pažįstami ūkininkai. Iš labdaros duodavome Valdui drabužių, nupirkome guminius batus.
Kai jo būste susprogo radiatoriai, nupirkome elektrinį šildytuvą, kad nesušaltų, nes nuo lubų teškėdavo vanduo.
Daugybę kartų lankėmės pas jį, vaikėme girtuoklius, reikalaudavome, kad išsikuoptų kalnus plastmasinių bambalių.
Valdas gerdavo ir prašinėdavo kaime pinigų. Jų gavę tokie žmonės maisto neperka, tik alaus.
Nežinia, kodėl jis taip degradavo. Ir jo buvusi žmona, ir brolis yra padorūs, tvarkingi žmonės.
Beje, Valdui grėsė baudžiamoji byla, nes apvogė savo brolį“, – ir sielojosi, ir piktinosi Klausučių seniūnijos seniūnė Gema Skystimienė.
Ji prisiminė, jog prieš metus kaime irgi per neapdairų rūkymą bei alkoholį gaisre žuvo brandaus amžiaus vyras.
„Jei rinkimus laimėję „valstiečiai“ padarys taip, jog alkoholiu bus prekiaujama tik valstybinėse parduotuvėse, manau, daugybė seniūnų jiems padėkos.
Kaime alkoholiu prekiaujančių parduotuvių savininkai nuogąstauja, jog bus sužlugdytas jų verslas. Ko vertas toks verslas, jei jis žmonių ašaromis gyvena?“ – energingai savo nuomonę dėstė G.Skystimienė.
Seniūnė neatmetė versijos, jog pernelyg didelė asocialių žmonių globa kartais padaro meškos paslaugą.
„Kai Valdą įtikinėdavome, jog šis turi keisti gyvenimo būdą, jis atšaudavo, kad gyvena normaliai, nieko bloga nedaro.
Matyt, jam buvo patogu, jog visi juo rūpinasi, aplink jį šokinėja su įvairia pagalba. Žinojo, kad juo bus pasirūpinta, tai kam pačiam stengtis?
Tokios nuomonės, deja, laikosi ir kai kurios socialiai remtinos šeimos.
Nepajudina piršto dėl savo gerovės, nes žino, – ateis seniūnija ir pasirūpins“, – svarstė Klausučių seniūnijos seniūnė G.Skystimienė. ˙
