E.Simanaitis gimė 1929 metais Marijampolėje. 1946 metais jis
dalyvavo ginkluotame pasipriešinime – priklausė partizanų Tauro
apygardos Vytenio laisvės kovotojų būriui. Tų pačių metų liepos
mėnesį po išdavystės E.Simanaitis buvo suimtas ir nuteistas
dešimt metų Gulago. Į Lietuvą jis grįžo 1954 metais, dirbo
Marijampolės (tuomet – Kapsukas) maisto pramonės automatų
gamykloje, vėliau persikėlė į Jonavą, dirbo trąšų gamykloje
„Azotas“, dėstytoju Kauno politechnikos institute.
E.Simanaitis aktyviai dalyvavo Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio
veikloje – buvo Sąjūdžio Seimo narys, Jonavos skyriaus
pirmininkas, Sąjūdžio tarybos narys. Vėliau jis buvo Jonavos
rajono savivaldybės tarybos narys, Jonavos meras.
1997–2000 metais E.Simanaitis ėjo krašto apsaugos
viceministro pareigas.
Jis taip pat buvo Lietuvos žurnalistų draugijos, Lietuvos kaimo
rašytojų sąjungos, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio, Lietuvos
politinių kalinių ir tremtinių bendrijos narys. Yra parašęs
knygų ir publicistikos straipsnių.
Už nuopelnus Lietuvai E.Simanaitis buvo apdovanotas Lietuvos
politinių kalinių ir tremtinių sąjungos žymeniu (1990 m.),
bendrovės „Achema“ auksiniu atminimo ženklu (1996 m.), Lietuvos
kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (2000 m.), Lenkijos
Respublikos Nuopelnų ordino Kavalieriaus kryžiumi (2001 m.),
Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos „Trijų kalavijų
kryžiumi“ (2002 m.), Lietuvos laisvės Kovos sąjūdžio Tarybos I
laipsnio Partizanų žvaigžde (2008 m.).