Tai pats mažiausiais devynių mėnesių gaisrų ir juose žuvusių žmonių skaičius per pastaruosius dešimt metų.
Rugsėjo mėnesį kilo 489 gaisrai, juose žuvo 4 žmonės, o 5 gyventojus, iš jų 1 vaiką, ugniagesiai išgelbėjo. Penkerių metų gaisrų statistikos duomenimis, rugsėjo mėnesį gaisruose žūsta vidutiniškai 8 gyventojai.
Šiemet jau kilo 9 gaisrai, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus. Miestuose žuvo 36 gyventojai, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 33. Aštuoni žmonės žuvo Kaune, 5 – Vilniuje, po 4 – Pasvalio bei Radviliškio rajonuose, po 3 – Šiaulių rajone, Kalvarijos savivaldybėje bei Panevėžyje, po 2 – Varėnos, Kauno, Kėdainių, Biržų, Kupiškio, Akmenės, Joniškio, Utenos, Vilniaus, Trakų, Švenčionių rajonuose bei Šiauliuose.
Daugiausia žmonių žuvo sekmadienį (12 gyventojų) ir antradienį (11), nuo 12 iki 23 valandos (36), antrą mėnesio dekadą (27), vyrų žuvo 2,6 karto daugiau nei moterų, žuvusiųjų amžiaus vidurkis – 61-eri metai.
Ugniagesiai su nerimu laukia šildymo sezono pradžios, nes daugiausia aukų gaisruose būna atšalus orams. Pernai nuo spalio mėnesio iki metų pabaigos šalyje kilo 1 tūkst. 748 gaisrai, kuriuose žuvo net 29 žmonės, iš jų 13 – spalio mėnesį. Todėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prašo gyventojų iš anksto pasirūpinti būsto saugumu: susiremontuoti krosnis, išvalyti ir palėpėse nubalinti dūmtraukius, susitvarkyti elektros instaliaciją, įsirengti dūmų detektorius.
Dėl neatsargaus rūkymo šiemet žuvo 24 gyventojai (pernai per tą patį laikotarpį – 23), 14 – dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi (24), 10 – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų, 7 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, 7 – dėl pašalinio ugnies šaltinio, 2 – dėl dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų eksploatavimo pažeidimų bei gedimų, 1 – dėl sprogimo, 1 – dėl žaibo iškrovos, 1 – dėl kitų priežasčių. Dar 2 gyventojų žūties priežastys tikslinamos.
Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 109 gyventojus (iš jų 12 vaikų), 103 transporto priemones, 424 gyvūnus, 608 pastatus.
Penkerių metų gaisrų statistikos duomenimis, per devynis metų mėnesius vidutiniškai kyla daugiau kaip 9 tūkst. 600 gaisrų, iš jų 45 proc. – atvirosiose teritorijose. Šiemet jose kilo 2 tūkst. 673 gaisrai, arba 34,4 proc. visų gaisrų, išdeginusių 1,3 tūkst. hektarų.
Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gaisrų skaičius 21,7 proc. mažesnis. Tai pats mažiausias atvirosiose teritorijose kilusių gaisrų skaičius per dešimt metų.
1 tūkst. 730 gaisrų (arba 22,3 proc. visų gaisrų) užgesinti gyvenamosios paskirties pastatuose. Juose žuvo 61 gyventojas, tarp jų ir 3 vaikai. Palyginti su pernai, gaisrų čia padaugėjo 35 proc., daugiausia dėl suodžių užsidegimo individualiųjų gyvenamųjų namų dūmtraukiuose.
Be to, 582 kartus degė pagalbinio ūkio paskirties pastatai (7,5 proc.), 857 kartus liepsnojo transporto priemonės (11,0 proc.), 80 – gamybos ir pramonės paskirties pastatai (1,0 proc.).
Miestuose užgesinti 4 tūkst. 189 gaisrai (54 proc. visų gaisrų), o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 3 tūkst. 576 (46 proc.). Ugnis sunaikino 178 pastatus, 194 transporto priemones, 851 gyvūną, 701 toną pašarų, 6 tūkst. 353 kv. m gyvenamojo ploto ir 8 tūkst. 102 kv. m šio ploto buvo sugadinta.
Pagrindinės gaisrų priežastys – pašalinis ugnies šaltinis (26,1 proc.), neatsargus žmogaus elgesys su ugnimi (19,8 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimai (9,3 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (6,7 proc.), žolės, ražienų, augalininkystės atliekų deginimas (5,5 proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (5,6 proc.), neatsargus rūkymas (2,5 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių gedimai (2,1 proc.).
Be to, įregistruotas 255 padegimai (3,3 proc.), 114 gaisrų (1,5 proc.) kilo dėl vaikų išdykavimo su ugnimi, o 386 gaisrų (5,0 proc.) priežastys dar tiriamos.
Be gaisrų gesinimo, ugniagesiai atliko ir 8 tūkst. 729 kitus gelbėjimo darbus. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų padaugėjo 2,4 proc. Ugniagesiai gelbėtojai 3 tūkst. 602 kartus teikė pagalbą gyventojams buityje, 2 tūkst. 684 kartus talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, 1 tūkst. 30 autoavarijų (13,1 proc. daugiau nei pernai), panaudoję gelbėjimo įrangą, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 173 nukentėjusius gyventojus bei ištraukė 51 žuvusiojo kūną.
285 kartus ugniagesiams teko dirbti vandenyje ir ant ledo. Šių darbų metu jie ištraukė 104 skenduolius bei išgelbėjo 41 gyventoją (iš jų 18 vaikų). Be to, ugniagesiai 471 kartą budėjo nukenksminant sprogmenis, 397 kartus likvidavo cheminius incidentus, 117 kartų rinko gyvsidabrį ir kt. Gelbėjimo darbų metu ugniagesiai išgelbėjo dar 326 gyventojus, iš jų 46 vaikus.