Antradienį mokykloje, kurioje mokėsi palūžusi šeštokė, tvyrojo slogi nuotaika, tačiau nebuvo nei uždegta žvakučių, nei padėta į amžinybę pirmadienio vakarą išėjusios mergaitės nuotraukos.
„Visai bendruomenei ir taip šokas. Kai įvyksta savižudybė, jos idealizuoti negalime.
Stengiamės, kad gyvenimas mokykloje tekėtų įprasta vaga“, – kalbėjo mokyklos vadovė.
Mergaitė niekuo neišsiskyrė
Sunkiai rinkdami žodžius pedagogai apie velionę atsiliepė tik teigiamai. Tai buvo uždara, tyli, visada santūri mergaitė.
Nors aktyviai dalyvavo mokyklos ir klasės veikloje, emocijų ji nereikšdavo.
„Ji buvo ne iš tų, kurios pirmos pradeda kalbą, niekada nebuvo čiauškutė. Mokslai jai sekėsi neblogai, pagal klasės vidurkį buvo tarp stipriausių mokinių.
Ji iš bendramokslių neišsiskyrė nei elgesiu, nei išvaizda. Mergaitė daug sportavo, lankė rankinio treniruotes“, – sakė mokyklos direktorė.
Kadangi šeima gyvena netoli mokyklos, mergaitės motina dažnai užsukdavo pasiklausti, kaip sekasi dukteriai. Ji mokymo įstaigoje lankėsi ir praėjusį penktadienį.
Moteris klasės vadovei pranešė, kad ketina važiuoti į Airiją aplankyti vyriausios dukters.
Nepasirodė mokykloje
Stropiai pamokas lankiusi mergaitė pirmadienio rytą mokykloje nepasirodė. Auklėtoja nieko blogo nepagalvojo, nes jokių depresijos, liūdesio požymių mergaitės elgesyje nebuvo.
Pavakare mokymo įstaigos vadovei paskambino šeštokės vyresnė sesuo ir paklausė, kodėl jaunėlė negrįžta iš mokyklos.
Skambinusioji teiravosi, ar mokykloje nevyksta koks nors renginys ar rankinio varžybos. Mokytoja pranešė, kad tądien mergaitė nebuvo pasirodžiusi mokykloje.
Išgirdo baisią žinią
Po šio pokalbio pedagogė paskambino klasės vadovei ir rankinio treneriui. Sužinojusi, kad jokių renginių nėra, ji šią žinią pranešė mergaitės seseriai.
Tuomet paauglės artimieji nusprendė, kad ji vieši pas gretimame kaime gyvenančius močiutę arba dėdę.
Tačiau dingusiosios ir ten nebuvo. Tuomet imta jos ieškoti pas draugus. Paieškos buvo bevaisės.
„Buvo neramu, kad problemų nekelianti mergaitė slapčia kur nors išėjo.
Todėl jau po 21 valandos paskambinau jos seseriai paklausti, ar prapuolėlė atsirado. Vos atsiliepusi mergina pradėjo šaukti, kad jaunėlės sesers nebėra – ji nusižudė“, – kraupius pirmadienio vakaro įvykius prisiminė mokymo įstaigos vedėja.
Išgirdusi baisią žinią ji paskambino mokyklos direktorei ir socialinei pedagogei. Visos trys nuvažiavo į nelaimėlės namus. Moterys skubėjo paguosti širdgėlos kamuojamų artimųjų.
Pagalbą teikia psichologai
Antradienio rytą mokyklos vadovai sukvietė visus pedagogus ir jiems pranešė apie įvykusią nelaimę. Buvo paprašyta pradėjus pirmąją pamoką apie skaudžią netektį mokiniams pranešti tuo pačiu metu.
Tiek mokiniams, tiek mokytojams psichologinę pagalbą teikia mokyklos psichologė ir dvi jos kolegės iš Pasvalio rajono Švietimo pagalbos tarnybos.
Mokyklos vadovė tikino, kad psichologės mokymo įstaigoje dirbs tol, kol jų pagalbos reikės tragedijos sukrėstiems mokiniams.
Vaikai buvo išmokyti dirbti
Skaudžios žinios sukrėsti ranką prieš save pakėlusios mergaitės kaimynai netramdė ašarų.
„Dauguma velionės šeimos kaimynų – senyvo amžiaus žmonės. Mergaitė su vyresniu broliu mums buvo ir rankos, ir kojos. Vos paprašyti, jie abu nesispyriodami bėgdavo padėti: tai malkų atnešti, tai žolės nupjauti. Vaikai tėvų buvo išmokyti dirbti“, – graudinosi kalbinta pensininkė.
Jai antrino kita senolė: „Šešis vaikus auginusioje šeimoje visus keturis kampus laiko motina. Jie gyvena ūkiškai: laiko ne vieną raguotį, kiaulių, pulką paukščių.
Kai moteris neturėdavo nuolatinio darbo, stengdavosi dirbti sezoninius darbus, skindavo soduose obuolius, talkininkaudavo ūkininkams“.
Atostogas teko nutraukti
Pasak kaimynės, daugiavaikis tėvas turi problemų dėl alkoholio: „Jis gerdamas kenkia sau, bet ne aplinkiniams. Jų kieme niekada nesilankė policijos pareigūnai.
Pasigėręs vyras niekada nesimušdavo, neskriausdavo nei žmonos, nei vaikų. Juos jis myli savotiškai.“
Visi kalbinti žmonės vienu balsu tvirtino, kad velionės motinos išgėrusios niekada nėra matę.
Gailėdami daugiavaikės motinos kaimo gyventojai pasakojo, kad moteris daug dirbo ir buvo tiek fiziškai, tiek emociškai pavargusi.
Po daugelio metų ji pirmą kartą išvyko atostogauti – aplankyti Airijoje gyvenančios dukters. Tačiau poilsį dėl tragiškos žinios teko skubiai nutraukti. Antradienį ji jau grįžo į namus.
Kaimynų manymu, ranką prieš save pakėlusi mergaitė iš visų šeimos vaikų buvo tvirčiausio charakterio. Ji mažai kalbėdavo, tačiau visada šypsodavosi.
„Kaimo žmones smaugia vienintelis klausimas, kodėl paauglė taip pasielgė. Mes atsakymo nerasime, tikrąją tiesą ji nusinešė su savimi“, – kalbėjo mokyklos vadovė.
Mergaitė atsisveikinimo laiško nepaliko.
Savižudybių prevencijos specialistai sako, kad vienos savižudybės priežasties niekada nebūna.
Šalia turi būti žmogus, kuris padėtų
Linas Slušnys
Vaikų psichiatras
„Visame pasaulyje paaugliai priklauso prie rizikos grupės, nes tai – pavojingiausias amžius. Tai – brendimo amžius.
Lietuva išskiria iš kitų šalių tuo, kad pas mus pernelyg dažnai žudosi ir nepilnamečiai, ir suaugusieji. Kasmet nusižudo tiek vaikų, kiek mokosi vienoje gimnazijos klasėje. Mes juos prarandame.
Noriu pasakyti, kad tokie vaikai ne pasitraukia iš gyvenimo, o nusižudo. Mes neturime bijoti žodžio „savižudybė“, nes jis geriausiai apibūdina tokį tragišką poelgį.
Jei sakome, kad kas nors pasitraukė, vadinasi, toks žmogus gali dar sugrįžti. Savižudybės neturime sutaurinti ar idealizuoti, nes toks žmogus niekada negrįš.
Paauglystė – tarpsnis, kai vyksta dideli lūžiai, o labiausiai tokiame amžiuje trūksta savimonės ir savitvardos įgūdžių.
Viena pagrindinių priežasčių, kodėl paaugliai žudosi, – jie dar nemoka atpažinti savo emocijų, nežino, kaip jas valdyti. Kilus konfliktui jie nemoka priimti teisingo sprendimo.
Mes dar įpratę, kad moksleivį geriausiai apibūdina balai, o mokyklą – reitingai. Nesusimąstome, kad vaikai taip pat turi išmokti atsakingai priimti sprendimą. Turime mokyti vaikus šių dalykų nuo mažumės.
Kaip atsispirti negandoms, kaip sugebėti paprašyti pagalbos – tokių dalykų vaikai taip pat turi būti mokomi. Pasaulis nėra uždaras. Jei vienas žmogus neatidus ir ko nors nepastebėjo, šalia yra dar keli asmenys, kurių paprašius vaikui palengvėtų.
Paaugliai tokių dalykų dar tik mokosi, nes neturi įgūdžių, kaip sau padėti. Mes turime rimtų bėdų.“
