Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 152 žmones, iš jų 15 vaikų gyvybes, 721 pastatą, 117 transporto priemonių, 499 gyvūnus.
Praėjusiais metais miestuose žuvo 53 gyventojai, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 50. Daugiausia žmonių žuvo Kauno (20 gyventojų) ir Šiaulių (20), o mažiausiai – Tauragės (2) ir Telšių (2) apskrityse. Vienuolika žmonių žuvo Kaune, 8 – Vilniuje, 5 – Radviliškio rajone, po 4 – Panevėžyje bei Biržų, Pasvalio ir Šiaulių rajonuose.
Remiantis gaisrų statistika, kaimiškose vietovėse žmonių žūsta daugiau nei miestuose, tačiau 2017 m. miestuose žuvo 3 gyventojais daugiau.
Daugiausia žmonių praėjusiais metais žuvo šeštadienį (19 gyventojų) ir sekmadienį (21), nuo 8 iki 22 valandos (56), pirmoje mėnesio pusėje (2-ąją ir 14-ąją mėnesio dieną žuvo po 7).
Gaisruose žuvo 75 vyrai (2,8 karto daugiau nei moterų), žuvusių žmonių amžiaus vidurkis – 59 metai (daugiausia nuo 48 iki 68 metų amžiaus).
38 gyventojai žuvo dėl neatsargus rūkymo (2016 m. dėl šios priežasties žuvo 31 žmogus), 19 – dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi (30), 14 – dėl pašalinio ugnies šaltinio (10), 13 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų (8), 12 – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų, 2 – dėl elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų, 2 – dėl dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų eksploatavimo pažeidimų bei gedimų, po 1 – dėl sprogimo bei žaibo iškrovos.
Vieno gyventojo žūties priežastys tikslinamos.
Penkerių metų gaisrų statistikos duomenimis, per metus vidutiniškai kyla daugiau kaip 11 tūkst. gaisrų, iš jų per 4 tūkst. – atvirosiose teritorijose (41 proc. visų gaisrų). Pernai jose kilo 2 tūkst. 786 gaisrai (29,7 proc. visų gaisrų), išdeginę 1,3 tūkst. hektarų.
Palyginti su 2016 m., kai atvirosiose teritorijose kilo 3 tūkst. 562 gaisrai, jų skaičius sumažėjo 21,8 proc. Tai pats mažiausias atvirosiose teritorijose kilusių gaisrų skaičius per keturiolika metų.
2 tūkst. 342 gaisrai (24,9 proc. visų gaisrų) užgesinti gyvenamosios paskirties pastatuose. Juose žuvo 91 gyventojas, iš jų ir 3 vaikai. Palyginti su 2016 m., gaisrų gyvenamosios paskirties pastatuose padaugėjo 29 proc., daugiausia dėl užsidegusių suodžių individualiųjų gyvenamųjų namų dūmtraukiuose.
1 tūkst. 87 kartus liepsnojo transporto priemonės (11,6 proc. visų gaisrų), 720 kartų degė pagalbinio ūkio paskirties pastatai (7,7 proc.), 100 – gamybos ir pramonės paskirties pastatai (1,1 proc.).
Miestuose užgesinti 5 tūkst. 154 gaisrai (55 proc. visų gaisrų), o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 4 tūkst. 240. Ugnis sunaikino 239 transporto priemones, 206 pastatus, 890 gyvūnų, 1 tūkst. 283 tonas pašarų, 7 tūkst. 716 kv. m gyvenamojo ploto ir 10 tūkst. 355 kv. m šio ploto buvo sugadinta.
2017 m. daugiausia gaisrų užregistruota Vilniaus (2 tūkst. 669 gaisrai), Kauno (1 tūkst. 766) ir Klaipėdos (1 tūkst. 43) apskrityse, mažiausiai – Tauragės (323), Alytaus (410) ir Utenos (450) apskrityse.
Gaisrų skaičius, lyginant su 2016 m., išaugo Marijampolės (12,7 proc.), Tauragės (8,4 proc.) ir Kauno (1,6 proc.) apskrityse. Kitose apskrityse 2017 m. kilo mažiau gaisrų nei 2016 m.
10 tūkstančių šalies gyventojų pernai teko 32,2 gaisro. Šalies vidurkį viršijo Panevėžio (37,0), Telšių (33,4), Vilniaus (33,1) ir Šiaulių (33,1) apskritys, ypač Trakų (70,5), Panevėžio (54,6), Vilniaus (53,5), Elektrėnų (50,9), Biržų (50,5), Akmenės (50,2) rajonų savivaldybėse.
Pagrindinės šių gaisrų priežastys – pašalinis ugnies šaltinis (26,5 proc. visų gaisrų), neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (20,6 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimai (10,7 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (7,9 proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (6,4 proc.), žolės, ražienų, augalininkystės atliekų deginimas (4,5 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių gedimai (2,7 proc.), neatsargus rūkymas (2,6 proc.), savaiminis medžiagų užsidegimas (1,1 proc.).
Be to, įregistruotas 361 padegimas (3,8 proc.), 124 gaisrai (1,3 proc.) kilo dėl vaikų išdykavimo su ugnimi, o 31 gaisro (0,3 proc.) priežastys dar tiriamos.
Be gaisrų gesinimo 2017 m. ugniagesiai atliko ir 11 tūkst. 483 kitus gelbėjimo darbus. Palyginti su 2016 m., jų buvo atlikta 2 proc. daugiau.
Ugniagesiai gelbėtojai 4 tūkst. 640 kartų teikė pagalbą gyventojams buityje, 3 tūkst. 598 kartus talkino kitoms specialiosioms tarnyboms. Be to, 1 tūkst. 441 kartą vyko padėti į autoavarijas patekusiems žmonėms (9,3 proc. daugiau nei 2016 m.) ir, panaudodami specialiąją gelbėjimo įrangą, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 215 nukentėjusių piliečių bei ištraukė 63 žuvusiuosius.
386 kartus ugniagesiai dirbo vandenyje ir ant ledo. Šių darbų metu jie ištraukė 131 skenduolį bei išgelbėjo 46 gyventojus, iš jų 18 vaikų.
Ugniagesiams gelbėtojams teko 547 kartus budėti nukenksminant sprogmenis, 530 kartų likviduoti cheminius incidentus, 162 kartus rinkti gyvsidabrį ir kt. Gelbėjimo darbų metu ugniagesiai išgelbėjo dar 401 gyventoją, iš jų 50 vaikų.
Daugiau nei 2016 m. gelbėjimo darbų buvo atlikta Utenos (24,3 proc.), Vilniaus (15,3 proc.), Kauno (8,1 proc.), Panevėžio (5,8 proc.), Alytaus (5,5 proc.) ir Šiaulių (1,4 proc.) apskrityse. Ypač jų skaičiau išaugo Utenos (35,9 proc. daugiau nei 2016 m.), Kaišiadorių (33,5 proc.), Prienų (32,2 proc.) rajonų bei Kalvarijos (36,6) savivaldybėse.
10 tūkstančių Lietuvos gyventojų pernai teko 39 gelbėjimo darbai. Daugiausia jų teko Alytaus (53,2), Klaipėdos (51,3) ir Marijampolės (46,0) apskričių gyventojams.
2018-ieji ramių metų nežada, per aštuonias sausio mėnesio dienas šalyje kilo 182 gaisrai, kuriuose žuvo 3 žmonės, o 5 gyventojai patyrė traumų.
Beje, 2017 m. sausio mėnesį kilę gaisrai nusinešė 21 žmogaus gyvybę, iš jų 8 gyventojai žuvo dėl neatsargaus rūkymo. Todėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas dar kartą įspėja ir prašo gyventojų atsargiai elgtis su ugnimi.