V. Zinkevičiaus teigimu, 93 metų tėvo sveikata susilpnėjo pastarosiomis savaitėmis. Akademikas mirė ligoninėje, apsuptas šeimos.
Profesorius buvo Lietuvių kalbos draugijos, tarptautinių periodinių leidinių „Baltistika“ ir „Lituanistika“ redakcinių kolegijų narys.
Lietuvos ir užsienio spaudoje akademikas paskelbė daug straipsnių įvairiais lietuvių kalbos istorijos, dialektologijos, lietuvių kalbos tyrinėjimo istorijos klausimais, recenzavo daugybę lingvistikos veikalų. Ištyrė ir paskelbė vadinamąjį jotvingių kalbos žodynėlį „Pagonių šnektos iš Narevo“.
Už nuopelnus Lietuvai 1995 metais Z. Zinkevičius buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu. VDU profesoriui 1994 metais suteikė VDU garbės daktaro regalijas.
Ukmergės rajone gimęs, akademinę karjerą 1946 metais pradėjęs Z. Zinkevičius 1973–1988 metais buvo Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lietuvių kalbos katedros, o 1988–1991 metais – Baltų filologijos katedros vedėjas.
Jis 1995–1996 metais buvo Lietuvių kalbos instituto direktorius, vėliau dvejus metus dirbo švietimo ir mokslo ministru Gedimino Vagnoriaus Vyriausybėje, o 1998–1999 metais buvo valstybės konsultantas švietimo ir mokslo klausimais.
Pagrindinės profesoriaus mokslinio darbo sritys buvo lietuvių kalbos istorija, dialektologija, baltistika.
Z. Zinkevičius yra parašęs apie 50 knygų, tarp kurių ir šešių tomų „Lietuvių kalbos istorija“ (1984–1994), taip pat paskelbęs per tūkstantį straipsnių lietuvių ir užsienio kalbomis.
Buvęs ministras pirmininkas Gediminas Vagnorius sako, kad jo Vyriausybėje švietimo ir mokslo ministru dirbęs velionis Z.Zinkevičius atnešė nuoširdų požiūrį į politiką.
„Jis atnešė kitokį požiūrį, nuoširdų, dalykinį, profesionalų požiūrį į švietimo politiką ir privertė pasitempti kitus. Jis paliko labai ryškų pėdsaką savo intelektu, gebėjimu plačiau matyti švietimo problemas ir skatinti imtis ryžtingų veiksmų švietimo darbuotojus, taip pat ir tuos žmones, kurie dalyvavo švietimo politikoje“, – BNS kalbėjo buvęs ministras pirmininkas.
„Vis dėlto jis nebuvo tas, kuris primestų savo valią kitiems. Gal tai jam, kaip politikui, kažkiek ir trukdė įgyvendinti sumanymus“, – pridūrė jis.
Pasak G. Vagnoriaus, profesorius buvo „labai nuoširdus, labai geranoriškas ir pasižymėjo aukštu intelektu“.
„Jis aplink save burdavo kitus ir gebėdavo skleisti šilumą“, – teigė ekspremjeras.
Antradienį miręs profesorius Z.Zinkevičius buvo baltistikos šviesulys, stebinęs profesionalumu ir žinių gyliu, sako buvęs jo studentas kalbininkas Antanas Smetona.
„Profesorius buvo baltistikos šviesulys, vienas iš ryškiausių XX amžiaus antrosios pusės Vilniaus universiteto lietuvių kalbotyros šviesulių. Visada stebino jo profesionalumas, žinių gylis, akademinė ir akademinio organizatoriaus veikla“, – feisbuke parašė Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto docentas.
„Mums, jo mokiniams, aišku, jis liks kaip vienas iš įdomiausių ir šviesiausių Vilniaus universiteto profesorių, kuriuo mes pasitikėjome, žavėjomės, vertinome. Aišku, pagrindinis jo dėstomas dalykas – lietuvių kalbos istorinė gramatika – tikrai buvo kietas riešutas. Ne vienas, ypač poetiškesnės sielos literatas, vos įveikdavo arba net neįveikdavo“, – rašė jis.
A. Smetona prisimena su velioniu artimiau pradėjęs bendrauti, kai tapo doktorantu Atgimimo metais.
Z. Zinkevičius buvo jo diplominio darbo ir disertacijos vadovas.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį pareiškė užuojautą mirus akademikui, buvusiam švietimo ir mokslo ministrui profesoriui Z.Zinkevičiui.
Prezidentės spaudos tarnybos pranešime cituojama šalies vadovė teigė, jog Lietuva neteko iškilaus kalbininko, baltisto, dialektologo, žymiausio istorinės kalbotyros tyrinėtojo.
„Fundamentalūs ilgamečio Vilniaus universiteto profesoriaus mokslo darbai leido pažinti mūsų kalbos ir tautos praeitį, suvokti jos kilmę, stiprinti lietuvybę ir tautinę savigarbą“, – rašoma pranešime.
Anot D. Grybauskaitės, visą savo erudiciją, žinias, patirtį akademikas sudėjo ir į knygas – parašė Lietuvos kalbotyrai reikšmingų monografijų, publikacijų, mokslinių leidinių.
