Sodybos, kurioje kilo gaisras, šeimininkas mirė senokai. Gyvenamuoju namu bei ūkiniais pastatais niekas nesinaudojo, tačiau žuvusiojo asmenybę seniūnijos darbuotojai įvardijo iš karto, tikėdamiesi, jog nesuklydo.
Beveik neabejojama, jog liepsnose žuvo iš Virbalio kilęs, tačiau jau daug metų nuolatinės gyvenamosios vietos neturintis, 77 metų vyras.
Jį pažįstantys virbališkiai teigė, jog vyras prieš daug metų miestelyje pardavė tėvų butą, išsikraustė į Vilnių, tačiau po kurio laiko sugrįžo į tėviškę.
Gyventi nebebuvo kur, todėl vyras ėmė valkatauti, paragavo kalėjimo duonos.
„Mes jį buvome apgyvendinę globos namuose, tačiau jis iš ten gal po trejų ketverių metų buvo išmestas dėl girtavimo ir agresyvaus elgesio, – pasakojo Virbalio seniūnijos seniūnas Zitas Lasevičius. – Paskui socialinė darbuotoja siūlė jam įsikurti savarankiško gyvenimo namuose, tačiau vyrą labai supykdė toks pasiūlymas. Tada įrašėme jį į socialinio būsto eilę.
Kai vyras prarado asmens dokumentus, vežiojome jį į migracijos tarnybą“.
Seniūnija ne vienerius metus rūpinosi garbaus amžiaus benamiu, tačiau šis dažnai kratydavosi pagalbos.
Aštuntą dešimtį skaičiuojančiam aštraus būdo pensininkui labiau patiko glaustis negyvenamuose miestelio pastatuose.
Virbalyje tokiuose pastatuose per kelerius metus buvo įsižiebę keli gaisrai. Galimas daiktas, jog juos sukėlė tas pats benamis.
Neabejojama, jog pastarąjį gaisrą irgi sukėlė rūkantis bei alkoholio nevengiantis pensininkas.
„Dabar kaip tik pašalpų mokėjimo dienos. Gal gavo pinigų ir ta proga jis prisigėrė, o berūkydamas ūkiniame pastate ant šiaudagalių užsnūdo, ir nuo neužgesintos cigaretės kilo gaisras?“, – spėliojo miestelio gyventojai.
