Dabartinis dvaro šeimininkas, įpusėjęs aštuntą dešimtį, medinį XIX a. antroje pusėje statytą ir vėliau rekonstruotą pastatą įsigijo prieš du dešimtmečius.
Viename ilgo namo gale savininkas įrengė gyvenamąsias patalpas, kitas pastato pusė yra naudojama kaip sandėlis.
Sekmadienį ant negyvenamoje pusėje esančios krosnies pensininkas pašutino bulvių vištoms ir išėjo.
Po kiek laiko sugrįžo ir pastebėjo, jog iš ūkinių patalpų veržiasi dūmai.
Apie 20 val. iškviesti ugniagesiai rado kelis gaisro židinius.
Apdegė viena patalpa, koridorius, sudegė malkos. Ugniagesiams teko nuardyti dalį sienos ir lubų.
Savininkas prisipažino, jog krosnis buvo netvarkinga, be to, šalia jos laikė degių medžiagų.
Kadangi sienos nuo senų laikų yra apšiltintos spaliais, nuo mažiausios kibirkšties šie imdavo smilkti.
Ugniagesiai sienas patikrino termovizoriumi, ieškojo židinių ir budėjo šalia pastato pernakt iki pat pirmadienio ryto.
Šeimininkas džiaugėsi, jog sekmadienį ketino eiti pažvejoti, tačiau liko namuose, todėl laiku pastebėjo gaisrą.
