„Tą pačią dieną gimę amžinajam gyvenimui“, – prie 52 metų Loretos Šinkūnienės ir 56 metų Rolando Povilionio, kurie ne vienus metus Lietuvos televizijoje kūrė laidą „Gimę tą pačią dieną“, kapo duobės Vilniaus Jeruzalės kapinėse kalbėjo kunigas.
Prisimindama beveik 30 metų trukusią draugystę su šiais kūrėjais, kurie mirė tą pačią sausio 12-ąją, televizijos laidų vedėja ir prodiuserė Asta Stašaitytė „Lietuvos rytui“ pasakojo, kad Loretą ir Rolandą siejo ypatingas ryšys: „Jie buvo tiesiog neišskiriama pora, televizijos projektuose visada dirbdavo kartu.
Kas lėmė jų mirtį tą pačią dieną, neklausinėjau ir nesigilinau, nes tai priimu kaip Dievo valią – juk nieko pakeisti jau nebegalime. Žiauru.
Kita vertus, stengiuosi į jų išėjimą žvelgti šviesiai. Kaip būtų gyvenęs vienas jų, jei be kito nemokėjo net piršto pajudinti?“
Padėjo įsigyti svajonių namą
Į televiziją Loreta nėrė beveik prieš trisdešimt metų, kai pradėjo dirbti administratore Baltijos televizijoje (BTV).
„Iki šiol negaliu pamiršti, atrodytų, šiais laikais neįtikėtinos mūsų draugystės ir bendradarbiavimo pradžios.
Vieną dieną Spaudos rūmuose, kuriuose buvo įsikūrusi BTV, lifte susitikome su Loreta. Nors nebuvome artimai pažįstamos, ji man visada atrodė šiltas, nuoširdus žmogus. Užkalbinau.
Paklausiau, kaip gyvena. Loreta prisipažino neturinti kuo skųstis ir lyg tarp kitko pridūrė, kad jiems su Rolandu trūksta pinigų nusižiūrėtam namui įsigyti.
Vesdama televizijos ir radijo laidas tada uždirbdavau nemažai. Gyvenau viena, todėl iš karto pasiūliau Loretai paskolinti pinigų. Dabar net pati netikiu, kad galėjau taip pasielgti, tačiau tada tokia buvau“, – su šypsena prisiminė A.Stašaitytė.
Ji kone tą pačią dieną paskolino Loretai solidžią sumą, o ji su Rolandu tuoj pat nusipirko išsvajotą namą Širvintų rajone, Jauniūnų kaime.
Kai po kelerių metų A.Stašaitytė sumanė įsteigti savo įmonę „Darboholikų televizija“, pirmasis žmogus, kuriam ji paskambino ir pakvietė į buriamą komandą, buvo Loreta. Ji iš karto sutiko.
A.Stašaitytę su Loreta ir Rolandu siejo ir daugybė bendrų vakarėlių pasibaigus televizijos sezonams, ir kelionių į šiltuosius kraštus.
„Mūsų bendrus susiėjimus visada lydėdavo nuoširdus juokas.
Labai verkiau per jų laidotuves, bet tikrai tų ašarų buvo kur kas mažiau, nei mes kartu per gyvenimą esame išlieję iš juoko“, – atviravo A.Stašaitytė.
Visada laukdavo svečių
Dainininkė, televizijos laidų kūrėja ir žurnalistė Rūta Lukoševičiūtė-Daudienė su Loreta ir Rolandu taip pat susitiko BTV, o vėliau kartu dirbo A.Stašaitytės įkurtoje įmonėje.
„Visi buvome kaip vienas kumštis, kaip viena šeima. Loreta su Rolandu yra kūrę daugybę televizijos laidų. Atrodė, kad jų gyvenimas ir televizija neatskiriami.
Kažin ar jie turėdavo laisvų savaitgalių ar švenčių. Sekmadieniais dažniausiai reikėdavo dirbti, nes tuo metu „Sekmadienio rytas“ ir „Šeštadienio rytas“ buvo tiesioginio eterio laidos“, – prisiminė R.Lukoševičiūtė-Daudienė.
Neretai ji su šeima užsukdavo pas Loretą ir Rolandą į svečius, nes, išvykusi iš Vilniaus, taip pat apsigyveno Širvintų rajone.
„Jų didžiuliame name, panašiame į jaukų viešbutį, visiems užtekdavo vietos. Niekas neišvažiuodavo nepavaišintas. Loreta buvo puiki, išradinga šeimininkė.
Rolandas netgi skųsdavosi, kad stiklainiai su įvairiais konservuotais vaisiais ir daržovėmis jau nebetelpa net garaže. Neseniai Loreta skambino ir prašė užvažiuoti pasiimti agurkų, nes nebeturėjo kur dėti“, – pasakojo R.Lukoševičiūtė-Daudienė.
Vietoj šventės – laidotuvės
Prodiuseris, televizijos laidų vedėjas ir žurnalistas Audrius Giržadas Loretą ir Rolandą pažinojo nuo jaunystės laikų: „Dažnai su jais pajuokaudavome, kokie anais laikais buvome jauni ir kaip širdingai mylėjome.
Jiems, kaip niekam kitam, tiktų posakis „kaip širdingai mylėjome“, nes jų meilės istorija įsižiebė dar vaikystėje.
Ir vienam, ir kitam jų santuoka buvo antroji, bet jie vienas kito sulaukė.“
Susipažino A.Giržadas su Loreta ir Rolandu dirbdami besikuriančioje BTV. Sykiu rengė ne vieną laidą, o darbas pamažu virto draugyste.
Tai buvo tarsi Loretos įstatymas – kasmet sausio 10-ąją švęsti jos gimtadienį.
Tačiau šiemet tą Loretos įstatymą sulaužė karantinas, o vietoj gimtadienio šventės A.Giržadui teko po kelių dienų važiuoti į laidotuves.
Paskutinės laidos nebepamatė
Laidos „Gimę tą pačią dieną“ režisierių ir prodiuserį Vygantą Prebergą su Loreta ir Rolandu siejo 17 metų tęsęsis darbas ir draugystė.
Jie susipažino dar tais laikais, kai kartu kūrė laidą „Šeštadienio šou“, kurios siela buvo šviesaus atminimo aktorius Vytautas Šapranauskas.
Laidoje „Gimę tą pačią“ dieną Loreta su Rolandu kurdavo atkuriamosios dokumentikos epizodus – ieškodavo filmavimams vietų, aktorių, kostiumų.
Laidos kūrėjai juos abu itin vertino už vieno ar kito laikotarpio žinias, kurios buvo būtinos atkuriamosios dokumentikos intarpams.
„Su jais visada būdavo labai lengva dirbti. Jie lyg vaikščiojančios enciklopedijos padėdavo man išsiaiškinti, suprasti tai, ko nežinodavau, nebuvau matęs.
Kai kartais sugalvodavau viena, jie mane neretai pataisydavo: „Klausyk – juk buvo visai kitaip“, – pasakojo V.Prebergas.
Likus dienai iki tragedijos ir tos dienos rytą jis dar kalbėjosi su Rolandu telefonu.
Abu aptarinėjo būsimas laidas, pasirengimą filmuoti.
Paskutinė laida „Gimę tą pačią dieną“, kurią kūrė ir Loreta su Rolandu, buvo parodyta jau po jų laidotuvių – sausio 20-ąją.
Vardas – rektoriaus garbei
„Dar, atrodytų, visai neseniai su Rolandu kalbėjomės apie mūsų senelių kapus senosiose Vilniaus Baniškių kapinėse.
Buvau primiršęs alėjos, kurioje jie palaidoti, pavadinimą. Jis man priminė. O netrukus stovėjau prie jo ir Loretos kapo duobės“, – sukrėstas tokio ankstyvo pusbrolio išėjimo kalbėjo Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, diplomatas Žygimantas Pavilionis.
Su Rolandu jie ypač artimi buvo vaikystėje ir paauglystėje. Tada visa šeima rinkdavosi senelės Onos Povilionytės (Ž.Pavilionio tėvo, buvusio Vilniaus universiteto rektoriaus Rolando Pavilionio motina. – Red.) namuose Vilniuje.
„Rolandukas pas močiutę ir gyveno. Ji vėliau padėjo auginti jam dukrytę Jurgitą.
Susitikdavome močiutės namuose kas savaitę. Bendraudavome ir vėliau, kol buvo gyvas mano tėvas. Jo garbei pusbroliui ir Rolando vardas buvo suteiktas.
Tačiau pamažu šeima išsiskirstė – anapilin išėjo ir močiutė, ir Rolanduko motina Vida, ir mano tėvas. Dabar jau ir paties Rolanduko nebėra“, – sklaidė vaikystės prisiminimus Ž.Pavilionis.
Politiką visada žavėdavo pusbrolio sumanumas, smalsumas, kūrybingumas.
Šie bruožai ir atvedė jį į televiziją, padėjo netgi tapti laidų prodiuseriu: „Rolandukas užaugo su patėviu, bet jo tikrasis tėvas buvo žinomas kompozitorius Antanas Rekašius. Nors jų nesiejo artimi ryšiai, matyt, kūrybos genus buvo paveldėjęs iš tėvo.“
Paslaptys – už uždarų durų
„Įvyko baisi tragedija. Tačiau apie tai geriau tegul kalba dukros“, – tepasakė „Lietuvos rytui“ vienas artimiausių Loretos ir Rolando kaimynų Jauniūnų kaime.
Rolando duktė iš pirmosios santuokos Jurgita Povilionytė teigė, jog apie šeimą ištikusią nelaimę kalbėti jai dar per sunku – negalinti patikėti, kad ji jau niekada nebesulauks nei tėvo, nei Loretos skambučių.
Ž.Pavilionis ir velionių artimi draugai bei kolegos prasitarė, kad Loretos ir Rolando mirties priežastimi galėjo tapti staiga sušlubavusi sveikata.
Tačiau tai, kad Loretos mirties priežasčiai nustatyti buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, ne vieną šią porą pažinojusį žmogų noromis nenoromis privertė susimąstyti – kas vis dėlto nutiko už uždarų svetingų, išpuoselėtų Rolando ir Loretos namų durų?
Žinoma, kad tą sausio 12-osios rytą, praėjus porai dienų po Loretos gimtadienio, į šeimos namą Jauniūnų kaime buvo iškviesti medikai.
Tačiau atvykę jie negalėjo patekti į vidų.
Pro langą pamatę, kad Loretai reikia pagalbos, jie iškvietė ugniagesius, kurie ir atidarė duris.
Tada paaiškėjo, kad viduje yra ir Rolandas. Kodėl jis nieko neįsileido į vidų, kol kas mįslė.
Medikams nepavyko išgelbėti Loretos gyvybės, o tos pačios dienos vakarą mirtis pakirto ir Rolandą.
Kas jam nutiko ir kas apskritai po Loretos gimtadienio sausio 10-ąją iki tos lemtingos sausio 12-osios vyko poros namuose, turėtų atsakyti teisėsaugos pareigūnai, kurie jau pradėjo ikiteisminį tyrimą.
