Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, vien šiais metais degė 59 pirtys, pernai per tą patį laikotarpį liepsnojo 47. Net 45 gaisrai jose įsiplieskė dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų. Po kelis gaisrus sukėlė elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai ir neatsargus žmogaus elgesys.
Vien pernai ugniagesiai gesino 175 pirtis. Kaip rodo penkerių metų gaisrų statistika, vidutiniškai per metus ugnis aplanko daugiau kaip 140 pirčių.
„Didžiausias gaisro pavojus pirtyje kyla dėl netinkamos konstrukcijos dūmtraukių, kai nesilaikoma norminių atstumų tarp sumontuoto šildymo įrenginio ar dūmtraukio iki degių statinio konstrukcijų. Dūmtraukis nuo jų turi būti nutolęs ne mažiau kaip 25 cm, o nuo paties šildymo įrenginio – nuo 25 cm iki 1 m. Be to, kūrenant pirtį patartina jos per daug neprikūrenti ir nepalikti be priežiūros. Pakuros durelės turi būti uždarytos, o malkos laikomos ne arčiau kaip per metrą,“ – sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos vyriausiasis specialistas Kęstutis Skrickis.
Be to, priklausomai nuo pirties eksploatavimo intensyvumo, bet ne rečiau kaip kartą per metus, būtina iš dūmtraukio išvalyti suodžius. Beje, pirties durys turi atsidaryti į išorę, jos turi būti be užraktų ar sklendžių, kad kilus gaisrui žmonės galėtų kuo skubiau išeiti.
