Remiantis 2016-2020 m. gaisrų statistika, per penkis metų mėnesius šalyje vidutiniškai kyla 5 638 gaisrai, kuriuose žūsta 51 gyventojas, šiemet gaisrų kilo 28,6 proc. mažiau, tačiau juose žuvo 2 gyventojais, arba 3,9 proc., daugiau.
Šiemet kilo 1 gaisras, kuriame žuvo 4 žmonės, iš jų 3 vaikai, 5 gaisrai nusinešė po 2 žmonių gyvybes, o 39 gaisruose žuvo po 1 gyventoją. Pernai per šį laikotarpį kilo 6 gaisrai, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus, o 36 gaisrai nusinešė po 1 žmogaus gyvybę.
Miestuose žuvo 14 žmonių (26 proc.), o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 39 (74 proc.), t. y. kaimiškose vietovėse gaisruose žuvo 2,8 karto daugiau žmonių nei miestuose. Aštuoniolika gyventojų žuvo Vilniaus (iš jų 7 – Vilniaus mieste, 4 – Vilniaus rajono savivaldybėje, 3 – Švenčionių rajono savivaldybėje) apskrityje, 10 – Utenos (iš jų 7 – Anykščių rajono savivaldybėje) apskrityje, 7 – Kauno (iš jų 3 – Kaišiadorių rajono savivaldybėje) apskrityje, 4 – Alytaus apskrityje, po 3 – Klaipėdos ir Šiaulių apskrityse, po 2 – Marijampolės, Panevėžio, Tauragės ir Telšių apskrityse.
Šiemet daugiausia žmonių žuvo šeštadienį (11 gyventojų) ir trečiadienį (9). Dienos metu (nuo 8 val. iki 22 val.) gaisruose žuvo 33 gyventojai (iš jų 21 gyventojas – nuo 16 iki 22 val.), nakties metu gaisruose žuvo 20 gyventojų (iš jų 9 gyventojai – vidurnaktį (nuo vidurnakčio iki 2 val.)).
Tragiškiausia mėnesio diena – 14-oji (ugnis pasiglemžė 7 žmonių gyvybes), nuo 12-tos iki 22-osios mėnesio dienos gaisruose žuvo 27 gyventojai, t. y. 51 proc. žuvusiųjų. Gaisruose žuvo 30 vyrų, 18 moterų, o 5 žmonių tapatybė nenustatyta. Vyrų gaisruose žuvo 1,7 karto daugiau nei moterų. Žuvusių žmonių amžiaus vidurkis – 61 metai (nuo 59 metų iki 77 metų gaisruose žuvo 19 gyventojų).
Trylika gyventojų žuvo dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų, 11 – dėl neatsargaus rūkymo, 8 – dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi, 3 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, 2 – dėl pašalinio ugnies šaltinio, po 1 – dėl savaiminio medžiagų užsidegimo, dėl sprogimo, dėl tyčinės žmonių veikos (padegimo), dėl dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų gedimo. Dar 12 žmonių žūties priežastys tikslinamos.
Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 52 gyventojus (pernai per tą patį laikotarpį – 53), 326 pastatus (367), 70 transporto priemonių (27), 571 gyvūną (796).
Daugiausia gaisrų kilo gyvenamosios paskirties pastatuose – 1 503, t.y. 37,3 proc. visų gaisrų, kuriuose žuvo 45 gyventojai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai gyvenamosios paskirties pastatuose kilo 1 231 gaisras, o juose žuvo 39 gyventojai, gaisrų skaičius čia išaugo 22,1 proc., o žuvusiųjų – 15,4 proc. Daugiau gaisrų kilo dėl užsidegusių suodžių individualiųjų gyvenamųjų namų dūmtraukiuose (kilo 134 gaisrais, arba 24,7 proc., daugiau nei pernai).
Šiemet užgesinti 1 006 atvirųjų teritorijų gaisrai, kurie išdegino daugiau kaip 533 ha atvirųjų teritorijų, ir šie gaisrai sudaro 25,0 proc. visų gaisrų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai atvirosiose teritorijose kilo 1 706 gaisrai, šiemet jų kilo 41,0 proc. mažiau. Pernai balandžio-gegužės mėnesiais užgesinti 1 073 atvirųjų teritorijų gaisrai, t. y. šiemet per penkis mėnesius atvirosiose teritorijose kilo mažiau gaisrų nei pernai per minėtus du mėnesius. Daugiausia atvirųjų teritorijų gaisrų šiemet užregistruota Vilniaus ir Kauno apskrityse.
376 kartus liepsnojo pagalbinio ūkio paskirties pastatai (9,3 proc. visų gaisrų), dažniausiai degė ūkiniai pastatai (kilo 161 gaisras), pirtys (79), garažai (32). Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai pagalbinio ūkio paskirties pastatuose kilo 366 gaisrai, šiemet jų užgesinta 2,7 proc. daugiau. 369 karus šiemet degė transporto priemonės (9,2 proc. visų gaisrų), t. y. 72 gaisrais, arba 24,2 proc., daugiau nei pernai (pernai per 5 mėnesius užgesinti 297 transporto priemonių gaisrai). Jų metu ugnis sugadino 268 lengvuosius automobilius. 46 gaisrai užgesinti gamybos ir pramonės paskirties pastatuose (1,1 proc. visų gaisrų).
Miestuose užgesinti 1 866 gaisrai (46 proc. visų gaisrų), o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 2 160 (54 proc.). Ugnis sunaikino 97 pastatus, 85 transporto priemones, 528 gyvūnus, 2 201 kv. m gyvenamojo ploto, o 4 071 kv. m šio ploto buvo sugadintas.
Šiemet kilusių gaisrų pagrindinės priežastys – krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimai bei gedimai (23,0 proc.), pašalinis ugnies šaltinis (17,5 proc.), neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (14,4 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (9,2 proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (5,7 proc.), žolės, ražienų, augalininkystės atliekų deginimas (5,5 proc.), savaiminis medžiagų užsidegimas (3,1 proc.), neatsargus rūkymas (2,0 proc.). Be to, įregistruoti 88 padegimai (2,2 proc.), o 251 gaisro (6,2 proc.) priežastys dar tiriamos.
Be gaisrų gesinimo, ugniagesiai atliko ir 5 383 gelbėjimo darbus. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo atlikti 5 737 gelbėjimo darbai, šiemet jų atlikta 6,2 proc. mažiau. Ugniagesiai gelbėtojai 2 498 kartus teikė pagalbą gyventojams buityje, iš jų 1 157 darbai – techninė pagalba: nuo sniego ar vėjo nugriuvusių medžių, nukritusių šakų šalinimas, užklimpusių automobilių ištraukimas ir kt.
Pernai per tą patį laikotarpį atliktas 1 731 techninės pagalbos darbas, t. y. šiemet jų atlikta 33,2 proc. mažiau. 1 574 kartus talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, iš jų 844 darbai – pagalba greitosios medicinos pagalbos darbuotojams. 558 kartus jie padėjo žmonėms autoavarijose, kur, panaudoję specialiąją gelbėjimo įrangą, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 58 nukentėjusius asmenis ir ištraukė 23 žuvusiuosius.
142 kartus ugniagesiams gelbėtojams teko dirbti vandenyje ir ant ledo. Šių darbų metu jie ištraukė 33 skenduolius bei išgelbėjo 7 gyventojus. 219 kartų teko budėti nukenksminant sprogmenis, 270 kartų likviduoti cheminius incidentus, 27 kartus rinkti gyvsidabrį ir kt. Gelbėjimo darbų metu ugniagesiai išgelbėjo dar 113 gyventojų, iš jų 13 vaikų.
Šylant orams, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas įspėja gyventojus būti ypač atsargiems prie vandens telkinių: nesimaudyti nežinomose, nuošaliose vietose, ypač išgėrus alkoholinių gėrimų. Saugiau pasirinkti paplūdimį arba vietą, kur maudosi daugiau žmonių ir kur budi gelbėtojai. Nepalikti prie vandens be priežiūros mažamečių vaikų.
Remiantis 5-erių metų atliktų gelbėjimo darbų vandenyje statistika, birželio mėnesį ugniagesiai gelbėtojai iš vandens telkinių ištraukia vidutiniškai 24 skenduolius.
