Gaisrų šiemet mažiau, tačiau žuvusių juose – daugiau

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per aštuonis šių metų mėnesius Lietuvoje kilo 6 139 gaisrai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų buvo 7,6 proc. mažiau. Pernai kilo 6 640 gaisrų. Tai mažiausias 8 mėnesių gaisrų skaičius per 18 metų.

Gaisrų šiemet mažiau, tačiau žuvusių juose – daugiau.<br>A.Vaitkevičiaus asociatyvi nuotr.
Gaisrų šiemet mažiau, tačiau žuvusių juose – daugiau.<br>A.Vaitkevičiaus asociatyvi nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Sep 9, 2021, 11:56 AM, atnaujinta Sep 9, 2021, 12:00 PM

Per 8 šių metų mėnesius gaisruose žuvo 59 žmonės, iš jų 3 vaikai (pernai per tą patį laikotarpį – 57 žmonės, iš jų 2 vaikai), o 119 gyventojų (103) patyrė traumų.

2016–2020 m. duomenimis, per aštuonis metų mėnesius šalyje vidutiniškai kyla 7 965 gaisrai, kuriuose žūsta 59 gyventojai, šiemet gaisrų kilo 22,9 proc. mažiau, o gaisruose žuvusiųjų skaičius lygus 5–erių metų vidurkiui.

Šiais metais vieno gaisro metu žuvo 4 žmonės, iš jų 3 vaikai, o 5 gaisrai nusinešė po 2 žmonių gyvybes. Pernai per tą patį laikotarpį buvo kilę 6 gaisrai, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus.

Miestuose žuvo 15 žmonių (25 proc.), o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 44 (75 proc.). Dvidešimt gyventojų žuvo Vilniaus (iš jų 8 – Vilniaus mieste, 5 – Vilniaus rajono savivaldybėje, 3 – Švenčionių rajono savivaldybėje) apskrityje, 12 – Utenos (iš jų 7 – Anykščių rajono savivaldybėje, 3 – Molėtų rajono savivaldybėje) apskrityje, 7 – Kauno (iš jų 3 – Kaišiadorių rajono savivaldybėje) apskrityje, 5 – Alytaus apskrityje, 4 – Klaipėdos apskrityje (iš jų 3 – Klaipėdos rajono savivaldybėje), 3 – Šiaulių apskrityje (Radviliškio rajono savivaldybėje), po 2 – Marijampolės, Panevėžio, Tauragės ir Telšių apskrityse.

Šiemet daugiausia žmonių gaisruose žuvo šeštadienį (12 gyventojų) ir trečiadienį (11). Dienos metu (nuo 8 val. iki 22 val.) gaisruose žuvo 36 gyventojai (iš jų 23 gyventojai – nuo 16 iki 22 val.), nakties metu gaisruose žuvo 23 gyventojai (iš jų 10 gyventojų – vidurnaktį (nuo vidurnakčio iki 2 val.)).

Tragiškiausia mėnesio diena – 14-oji (ugnis pasiglemžė 7 žmonių gyvybes), nuo 14-tosios iki 30-tosios mėnesio dienos gaisruose žuvo 42 gyventojai, t. y. 71 proc. žuvusiųjų.

Gaisruose žuvo 36 vyrai, 18 moterų, o 5 žmonių tapatybė nenustatyta, t. y. vyrų gaisruose žuvo du kartus daugiau nei moterų. Žuvusių žmonių amžiaus vidurkis – 61 metai (nuo 52 metų iki 68 metų gaisruose žuvo 25 gyventojai).

Penkiolika gyventojų žuvo dėl neatsargaus rūkymo, 13 – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų, 9 – dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi, 4 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, 3 – dėl pašalinio ugnies šaltinio, 2 – dėl tyčinės žmonių veikos (padegimų), po 1 – dėl savaiminio medžiagų užsidegimo, dėl sprogimo ir dėl dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų gedimo. Dar 10 žmonių žūties priežastys tikslinamos.

Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 72 gyventojus (pernai per tą patį laikotarpį – 77), 528 pastatus (532), 103 transporto priemones (48), 635 gyvūnus (826).

Daugiausia gaisrų kilo atvirosiose teritorijose – 1 835, arba 29,9 proc. visų gaisrų, išdeginusių daugiau kaip 1,5 tūkst. hektarų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gaisrų čia kilo 25,2 proc. mažiau (pernai užgesinti 2 453 atvirųjų teritorijų gaisrai). Didžiausią dalį gaisrų, kilusių atvirosiose teritorijose, sudaro nenušienautose pievose kilę gaisrai. Vilniaus apskrityje užgesinti 606 atvirųjų teritorijų gaisrai, Kauno – 286, Šiaulių – 193, o kitose apskrityse jų kilo mažiau.

Penkerių metų gaisrų statistikos duomenimis, per aštuonis metų mėnesius gyvenamosios paskirties pastatuose vidutiniškai kyla 1 571 gaisras, arba 19,7 proc. visų gaisrų, juose žūsta 49 žmonės. Šiemet gyvenamosios paskirties pastatuose užgesinti 1 768 gaisrai, arba 28,8 proc. visų gaisrų, o juose žuvo 48 gyventojai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gaisrų čia padaugėjo 15,8 proc., o žuvusiųjų – 4,3 proc.

Per aštuonis 2020 m. mėnesius gyvenamosios paskirties pastatuose kilo 1 527 gaisrai, kuriuose žuvo 46 gyventojai. Daugiau gaisrų kilo dėl užsidegusių suodžių individualiųjų gyvenamųjų namų dūmtraukiuose (kilo 124 gaisrais, arba 22,0 proc. daugiau nei pernai). Šiemet suodžiai individualiųjų gyvenamųjų namų dūmtraukiuose dažniausiai degė Kauno, Vilniaus ir Panevėžio apskrityse, o mažiausiai – Tauragės ir Utenos apskrityse.

552 kartus liepsnojo pagalbinio ūkio paskirties pastatai (9,0 proc. visų gaisrų), daugiausia degė ūkiniai pastatai (kilo 227 gaisrai), pirtys (103), garažai (51) ir vasaros virtuvės (49). Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai pagalbinio ūkio paskirties pastatuose kilo 524 gaisrai, šiemet jų užgesinta 5,3 proc. daugiau.

Užgesinti 689 transporto priemonių gaisrai (11,2 proc. visų gaisrų), juose ugnis sugadino 443 lengvuosius automobilius. Liepos-rugpjūčio mėnesiais degė 49 žemės ūkio transporto priemonės, iš jų 33 kombainai. Gamybos ir pramonės paskirties pastatuose kilo 74 gaisrai, arba 1,2 proc. visų gaisrų.

Miestuose užgesintas 2 681 gaisras (44 proc. visų gaisrų), o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 3458 (56 proc.). Ugnis sunaikino 146 pastatus, 146 transporto priemones, 631 gyvūną, 3425 tonas pašarų, 3011 kv. m gyvenamojo ploto, o 5863 kv. m šio ploto buvo sugadinta.

Kilusių gaisrų pagrindinės priežastys – pašalinis ugnies šaltinis (19,1 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimai bei gedimai (15,8 proc.), neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (15,1 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (9,1 proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (6,3 proc.), žolės, ražienų, augalininkystės atliekų deginimas (5,1 proc.), savaiminis medžiagų užsidegimas (2,8 proc.), neatsargus rūkymas (2,2 proc.). Be to, įregistruoti 143 padegimai (2,3 proc.), o 340 gaisrų (5,5 proc.) priežastys dar tiriamos.

Ugniagesiai atliko ir 9 559 gelbėjimo darbus. Palyginti su praėjusiųjų metų tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo atlikti 9 164 gelbėjimo darbai, šiemet jų atlikta 4,3 proc. daugiau. Ugniagesiai gelbėtojai 4 473 kartus teikė pagalbą gyventojams buityje, iš jų 2 124 darbai – techninė pagalba: šalino nuo sniego ar vėjo nugriuvusius medžius, nukritusias šakas, traukė užklimpusius automobilius ir kt. Pernai per tą patį laikotarpį atlikti 2293 techninės pagalbos darbai, t. y. šiemet šių darbų atlikta 7,4 proc. mažiau.

Ugniagesiai 2 527 kartus talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, iš jų 1 322 darbai – pagalba greitosios medicinos pagalbos darbuotojams. Pernai per 8 mėnesius specialiosioms tarnyboms talkinta 2 400 kartų, t. y. šiemet šių darbų atlikta 5,3 proc. daugiau.

1 106 kartus jie padėjo žmonėms autoavarijose, kur, panaudoję specialiąją gelbėjimo įrangą, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 102 nukentėjusius asmenis ir ištraukė 35 žuvusiuosius. Darbų autoavarijose skaičius šiemet išaugo 6,4 proc. Pernai per tą patį laikotarpį atlikta 1040 darbų autoavarijose.

301 kartą ugniagesiams gelbėtojams teko dirbti vandenyje ir ant ledo (4,9 proc. daugiau nei pernai, kai buvo atlikti 287 darbai vandenyje). Šių darbų metu jie ištraukė 85 skenduolius (pernai – 97), iš jų 3 vaikus (3), bei išgelbėjo 31 gyventoją (15). Daugiausia nuskendusių žmonių ištraukta Vilniaus (17 skenduolių), Šiaulių (15), Klaipėdos (9) ir Kauno (9) apskrityse. Vyrų iš vandens telkinių ištraukiama 4,8 karto daugiau nei moterų. Šiemet, kaip ir pernai, vasaros laikotarpiu iš vandens telkinių ugniagesiai gelbėtojai ištraukė 52 skenduolius, t. y. 61 proc. šiemet iš vandens telkinių ištrauktų nuskendusių žmonių.

Be to, 386 kartus ugniagesiams gelbėtojams teko budėti nukenksminant sprogmenis, 552 kartus likviduoti cheminius incidentus, 43 kartus rinkti gyvsidabrį ir kt. Gelbėjimo darbų metu ugniagesiai išgelbėjo dar 243 gyventojus, tarp jų 27 vaikus.

Šiemet miesteliuose ir kaimo vietovėse gaisruose žuvo beveik tris kartus daugiau žmonių nei miestuose. Su nerimu laukiama ir netrukus prasidėsiančio šildymo sezono. Beje, kaip rodo daugelio metų gaisrų statistika, daugiausia aukų būna atšalus orams, šildymo sezono metu. Pernai vien tik nuo rugsėjo mėnesio iki metų pabaigos šalyje kilo 2 206 gaisrai, nusinešę 38 žmonių gyvybes. Todėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, kol dar nesubjuro orai, prašo gyventojų iš anksto pasirūpinti savo būsto saugumu: susiremontuoti krosnis, išvalyti ir palėpėse nubalinti dūmtraukius, susitvarkyti elektros instaliaciją, įsirengti dūmų jutiklius.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.