Per 11 šių metų mėnesių gaisruose žuvo 71 žmogus, iš jų 3 vaikai (pernai per tą patį laikotarpį – 82 žmonės, iš jų 2 vaikai), o 156 gyventojai (126) patyrė traumų.
2016–2020 m. duomenimis, per vienuolika metų mėnesių šalyje vidutiniškai kyla 9 689 gaisrai, kuriuose žūsta 81 gyventojas, šiemet gaisrų kilo 21,3 proc. mažiau ir juose žuvo 10 gyventojų, arba 12,3 proc., mažiau.
Šiais metais vieno gaisro metu žuvo 4 žmonės, iš jų 3 vaikai, o 6 gaisrai nusinešė po dvi žmonių gyvybes. Pernai per tą patį laikotarpį buvo kilę 6 gaisrai, kuriuose žuvo po du šalies gyventojus.
Miestuose žuvo 22 žmonės (31 proc.), o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 49 (69 proc.). Dvidešimt du gyventojai žuvo Vilniaus apskrityje (iš jų 9 – Vilniaus mieste, 5 – Vilniaus rajono savivaldybėje, 3 – Švenčionių rajono savivaldybėje), 13 – Utenos apskrityje (iš jų 7 – Anykščių rajono savivaldybėje, 3 – Molėtų rajono savivaldybėje), 11 – Kauno apskrityje (iš jų 5 – Kauno mieste, 3 – Kaišiadorių rajono savivaldybėje), po 5 – Panevėžio (iš jų 3 – Panevėžio rajono savivaldybėje) ir Klaipėdos (iš jų 3 – Klaipėdos rajono savivaldybėje) apskrityse, po 4 – Alytaus ir Šiaulių apskrityse, 3 – Marijampolės apskrityje, po 2 – Tauragės ir Telšių apskrityse.
Šiemet daugiausia žmonių gaisruose žuvo šeštadienį (15 gyventojų) ir sekmadienį (13). Dienos metu (nuo 8 val. iki 22 val.) gaisruose žuvo 44 gyventojai (iš jų 28 gyventojai – nuo 16 iki 22 val.), nakties metu gaisruose žuvo 27 gyventojai (iš jų 11 gyventojų – vidurnaktį (nuo vidurnakčio iki 2 val.)).
Tragiškiausia mėnesio diena – 14-oji (ugnis pasiglemžė 8 žmonių gyvybes), nuo 14-tosios iki 30-tosios mėnesio dienos gaisruose žuvo 48 gyventojai, t. y. 68 proc. žuvusiųjų.
Gaisruose žuvo 43 vyrai, 21 moteris, o 7 žmonių tapatybė nenustatyta, t. y. vyrų gaisruose žuvo du kartus daugiau nei moterų. Žuvusių žmonių amžiaus vidurkis – 63 metai (nuo 50 metų iki 75 metų gaisruose žuvo 31 gyventojas, t. y. 44 proc. žuvusiųjų).
Penkiolika gyventojų žuvo dėl neatsargaus rūkymo, 15 – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų, 12 – dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi, 6 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, 4 – dėl pašalinio ugnies šaltinio, 2 – dėl tyčinės žmonių veikos (padegimų), po 1 – dėl savaiminio medžiagų užsidegimo, dėl sprogimo ir dėl dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų gedimo. Dar 14 žmonių žūties priežastys tikslinamos.
Atsižvelgdamas į tai, kad miesteliuose ir kaimo vietovėse šiemet žuvo 2 kartus daugiau žmonių nei miestuose, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prašo gyventojų pasirūpinti savo būsto saugumu ir šildymo sezono metu su ugnimi bei šildymo įrenginiais elgtis ypač atsargiai. Kaip rodo kelerių metų gaisrų statistika, daugiausia aukų ir būna atšalus orams, šildymo sezono metu. Per penkerius metus gruodžio mėnesį žuvo net 51 žmogus, t. y. vidutiniškai gruodžio mėnesį gaisruose žūsta 10 gyventojų.
Penkerių metų gaisrų statistikos duomenimis, per 11 metų mėnesių gyvenamosios paskirties pastatuose vidutiniškai kyla 2049 gaisrai, arba 21 proc. visų gaisrų, juose žūsta 68 gyventojai. Šiemet gyvenamosios paskirties pastatuose užgesinti 2225 gaisrai, arba 29,2 proc. visų gaisrų, o juose žuvo 58 gyventojai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gaisrų čia padaugėjo 14,2 proc., tačiau žuvo 11 gyventojų, arba 16 proc., mažiau (2020 m. per 11 mėnesių gyvenamosios paskirties pastatuose kilo 1949 gaisrai, kuriuose žuvo 69 gyventojai). Šiemet daugiau gaisrų kilo dėl užsidegusių suodžių individualiųjų gyvenamųjų namų dūmtraukiuose, kilo 128 gaisrais, arba 19 proc. daugiau nei pernai. Suodžiai individualiųjų gyvenamųjų namų dūmtraukiuose dažniausiai degė Vilniaus (kilo 131 gaisras), Kauno (130) ir Panevėžio (97) apskrityse, o mažiausiai – Utenos (52) ir Tauragės (41) apskrityse.
Atvirosiose teritorijose šiemet kilo 2112 gaisrai, arba 27,7 proc. visų gaisrų, išdeginusių daugiau kaip 1,59 tūkst. hektarų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gaisrų čia sumažėjo 25 proc. (pernai užgesinta 2813 atvirųjų teritorijų gaisrų). Didžiausią dalį gaisrų, kilusių atvirosiose teritorijose, sudaro nenušienautose pievose kilę gaisrai. Vilniaus apskrityje užgesinti 727 atvirųjų teritorijų gaisrai, Kauno – 356, po 207 gaisrus – Klaipėdos ir Panevėžio apskrityse.
723 kartus liepsnojo pagalbinio ūkio paskirties pastatai (9,5 proc. visų gaisrų), daugiausia degė ūkiniai pastatai (kilo 298 gaisrai), pirtys (140), garažai (70) ir vasaros virtuvės (64). Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai pagalbinio ūkio paskirties pastatuose kilo 676 gaisrai, šiemet jų gesinta 7 proc. daugiau.
Užgesinti 877 transporto priemonių gaisrai (11,5 proc. visų gaisrų), juose ugnis sugadino 475 lengvuosius automobilius, dar 90 lengvųjų automobilių buvo sunaikinta.
Gamybos ir pramonės paskirties pastatuose kilo 97 gaisrai, arba 1,0 proc. visų gaisrų. Pernai per tą patį laikotarpį gamybos ir pramonės paskirties pastatuose kilo 96 gaisrai.
Miestuose užgesinti 3452 gaisrai (45 proc. visų gaisrų), o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 4177 (55 proc.). Ugnis sunaikino 189 pastatus, 199 transporto priemones, 719 gyvūnų, 3456 tonas pašarų, 4470 kv. m gyvenamojo ploto, o 7054 kv. m šio ploto buvo sugadinta.
Kilusių gaisrų pagrindinės priežastys – pašalinis ugnies šaltinis (18,5 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimai bei gedimai (15,8 proc.), neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (15,5 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (9,6 proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (6,7 proc.), žolės, ražienų, augalininkystės atliekų deginimas (4,6 proc.), savaiminis medžiagų užsidegimas (2,7 proc.), neatsargus rūkymas (2,2 proc.). Be to, įregistruoti 189 padegimai (2,5 proc.), o 454 gaisrų (6,0 proc.) priežastys dar tiriamos.
Ugniagesiai atliko ir 12908 gelbėjimo darbus. Palyginti su praėjusiųjų metų tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo atlikti 12094 gelbėjimo darbai, šiemet jų atlikta 6,7 proc. daugiau. Ugniagesiai gelbėtojai 5830 kartų teikė pagalbą gyventojams buityje, iš jų 2664 darbai – techninė pagalba: šalino nuo sniego ar vėjo nugriuvusius medžius, nukritusias šakas, traukė užklimpusius automobilius ir kt. Pernai per tą patį laikotarpį atlikti 2573 techninės pagalbos darbai, t. y. šiemet šių darbų atlikta 3,5 proc. daugiau.
Ugniagesiai 3583 kartus talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, iš jų 1893 darbai – pagalba greitosios medicinos pagalbos darbuotojams. 1572 kartus jie padėjo žmonėms autoavarijose, kur, panaudoję specialiąją gelbėjimo įrangą, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 156 nukentėjusius asmenis ir ištraukė 53 žuvusiuosius. Darbų autoavarijose skaičius šiemet išaugo 5,3 proc.
375 kartus ugniagesiams gelbėtojams teko dirbti vandenyje ir ant ledo. Šių darbų metu jie ištraukė 105 skenduolius (pernai – 114), iš jų 3 vaikus (3), bei išgelbėjo 37 gyventojus (17). Daugiausia nuskendusių žmonių ištraukta Vilniaus (19 skenduolių), Šiaulių (15), Kauno (13) ir Klaipėdos (13) apskrityse. Vyrų iš vandens telkinių ištraukiama 4 kartus daugiau nei moterų.
Be to, 559 kartus ugniagesiams gelbėtojams teko budėti nukenksminant sprogmenis, 722 kartus likviduoti cheminius incidentus, 63 kartus rinkti gyvsidabrį ir kt.
Gelbėjimo darbų metu ugniagesiai išgelbėjo dar 323 gyventojus, tarp jų 37 vaikus.
