Šiemet kilo 3 gaisrai, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus, o 10 gaisrų nusinešė po vieną žmogaus gyvybę.
Miestuose žuvo 6 žmonės (38 proc.), o miesteliuose bei kaimo vietovėse – 10 (62 proc.), t.y. kaimiškose vietovėse gaisruose žuvo 1,7 karto daugiau žmonių nei miestuose. Keturi gyventojai žuvo Panevėžio apskrityje (iš jų 2 – Rokiškio rajono savivaldybėje), po 3 – Vilniaus ir Klaipėdos (iš jų 2 – Klaipėdos mieste) apskrityse, 2 – Utenos apskrityje (Zarasų rajono savivaldybėje), po 1 – Alytaus, Kauno, Marijampolės ir Šiaulių apskrityse, o Tauragės ir Telšių apskrityse žūčių gaisruose pavyko išvengti.
Daugiausia žmonių žuvo sekmadienį – 4, nuo 14 val. iki 22 val. gaisruose žuvo 8 žmonės, tragiškiausia mėnesio diena – 14-oji (ugnis pasiglemžė 4-ių žmonių gyvybes). Gaisruose žuvo 13 vyrų ir 3 moterys, žuvusių žmonių amžiaus vidurkis – 63 metai.
Šeši gyventojai žuvo dėl neatsargaus rūkymo, 2 – dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi, 2 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, 2 – dėl kitų priežasčių. Dar 4 žmonių žūties priežastys tikslinamos.
Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 15 gyventojų (pernai per tą patį laikotarpį – 26), 89 pastatus (134), 9 transporto priemones (35), 8 gyvūnus (162).
Daugiausia gaisrų kilo gyvenamosios paskirties pastatuose – 590, t. y. 50,2 proc. visų gaisrų, o juose žuvo 14 žmonių. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai gyvenamosios paskirties pastatuose kilo 796 gaisrai, kuriuose žuvo 24 gyventojai, gaisrų skaičius čia sumažėjo 25,9 proc., o žuvusiųjų – 41,7 proc.
Mažiau gaisrų kilo dėl užsidegusių suodžių individualiųjų gyvenamųjų namų dūmtraukiuose (kilo 88 gaisrais, arba 22 proc. mažiau).
Šiemet 95 kartus liepsnojo pagalbinio ūkio paskirties pastatai (8,1 proc. visų gaisrų), dažniausiai degė ūkiniai pastatai (kilo 35 gaisrai), pirtys (19) ir garažai (11), 126 kartus degė transporto priemonės (10,7 proc. visų gaisrų), jų metu ugnis sugadino 88 lengvuosius automobilius. 64 gaisrai kilo atvirosiose teritorijose (5,4 proc. visų gaisrų), o 17 – gamybos ir pramonės paskirties pastatuose (1,5 proc.).
Miestuose užgesinti 603 gaisrai (51 proc. visų gaisrų), o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 573 (49 proc.). Ugnis sunaikino 19 pastatų, 31 transporto priemonę, 43 gyvūnus, 522 kv. m gyvenamojo ploto, o 1 052 kv. m šio ploto buvo sugadinta.
Pagrindinės gaisrų priežastys – krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimai bei gedimai (28,5 proc.), neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (13,1 proc.), pašalinis ugnies šaltinis (11,1 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (8,9 proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (6,5 proc.), savaiminis medžiagų užsidegimas (2,4 proc.), neatsargus rūkymas (1,9 proc.). Be to, įregistruoti 22 padegimai (1,9 proc.), o 124 gaisrų (10,5 proc.) priežastys dar tiriamos.
Be gaisrų gesinimo, ugniagesiai atliko ir 2 979 gelbėjimo darbus. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo atlikti 2 295 gelbėjimo darbai, šiemet jų atlikta 29,8 proc. daugiau. Ugniagesiai gelbėtojai 1 758 kartus teikė pagalbą gyventojams buityje, iš jų 1 152 darbai – techninė pagalba: nuo sniego ar vėjo nugriuvusių medžių, nukritusių šakų šalinimas, užklimpusių automobilių ištraukimas ir kt. (šiemet šių darbų atlikta 38,1 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį). 734 kartus jie talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, iš jų 432 darbai – pagalba greitosios medicinos pagalbos darbuotojams.
275 kartus ugniagesiai padėjo žmonėms autoavarijose, kur, panaudoję specialiąją gelbėjimo įrangą, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 24 nukentėjusius asmenis ir ištraukė 8 žuvusiuosius.
40 kartų ugniagesiams gelbėtojams teko dirbti vandenyje ir ant ledo. Šių darbų metu jie ištraukė 8 skenduolius bei išgelbėjo 4 gyventojus. 21 kartą jiems teko budėti nukenksminant sprogmenis, 94 kartus likviduoti cheminius incidentus, 12 kartų rinkti gyvsidabrį ir kt. Gelbėjimo darbų metu ugniagesiai išgelbėjo dar 64 gyventojus.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas nori atkreipti visuomenės dėmesį, kad pernai kovo mėnesį atvirosiose teritorijose kilo 224 gaisrai, o 5-erių metų kovo mėnesio gaisrų atvirosiose teritorijose vidurkis – 515. Todėl departamentas įspėja gyventojus nedeginti pernykštės žolės, nes tai kelia pavojų ne tik gamtai, žmonių turtui, bet ir jų gyvybei.
