Šiemet kilo vienas gaisras, kuriame žuvo 3 gyventojai, 3 gaisrai nusinešė po 2 žmonių gyvybes, o 24 gaisruose žuvo po vieną gyventoją.
Miestuose žuvo 8 žmonės (24 proc.), o miesteliuose bei kaimo vietovėse – 25 (76 proc.), t.y. kaimiškose vietovėse gaisruose žuvo 3,1 karto daugiau žmonių nei miestuose. Po septynis gyventojus žuvo Kauno (iš jų 3 – Raseinių rajono savivaldybėje) ir Vilniaus (iš jų 4 – Vilniaus rajono savivaldybėje) apskrityse, po 5 – Panevėžio (iš jų 3 – Rokiškio rajono savivaldybėje) ir Šiaulių apskrityse, po 3 – Klaipėdos ir Utenos, 2 – Alytaus, 1 – Marijampolės apskrityse, o Tauragės ir Telšių apskrityse žūčių gaisruose pavyko išvengti.
Daugiausia žmonių žuvo šeštadienį, sekmadienį ir pirmadienį (žuvo po 6 gyventojus), nuo 14 val. iki 22 val. gaisruose žuvo 16 žmonių, tragiškiausia mėnesio diena – 14-oji (ugnis pasiglemžė 4-ių žmonių gyvybes). Gaisruose žuvo 24 vyrai ir 8 moterys, o vieno žuvusiojo tapatybė nenustatyta. Gaisruose žuvusių žmonių amžiaus vidurkis – 64 metai.
Dvylika gyventojų žuvo dėl neatsargaus rūkymo, 7 – dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi, 6 – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų, 2 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, po 1 – dėl pašalinio ugnies šaltinio ir dėl kitų priežasčių. Dar 4 žmonių žūties priežastys tikslinamos.
Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 28 gyventojus (pernai per tą patį laikotarpį – 44), 335 pastatus (269), 44 transporto priemones (59), 494 gyvūnus (277).
Daugiausia gaisrų kilo atvirosiose teritorijose – 1 708, t.y. 41,2 proc. visų gaisrų, išdeginusių daugiau kaip 1,1 tūkst. ha atvirųjų teritorijų. Didžiausią dalį gaisrų, kilusių atvirosiose teritorijose, sudaro nenušienautose pievose kilę gaisrai.
Vilniaus apskrityje užgesinti 704 atvirųjų teritorijų gaisrai, Kauno – 216, Alytaus – 145, Šiaulių – 131, o kitose apskrityse jų kilo mažiau. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai atvirosiose teritorijose kilo 828 gaisrai, šiemet jų užgesinta 106,3 proc. daugiau.
Penkerių metų gaisrų statistikos duomenimis, kovo-balandžio mėn. vidutiniškai kyla 2 942 gaisrai, iš jų 1 614 – atvirosiose teritorijose, šiemet per šiuos du mėnesius užgesinti 1645 atvirųjų teritorijų gaisrai, t. y. 1,9 proc. daugiau.
1 137 gaisrai užgesinti gyvenamosios paskirties pastatuose, t.y. 27,4 proc. visų gaisrų, o juose žuvo 27 gyventojai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai gyvenamosios paskirties pastatuose kilo 1 340 gaisrų, juose žuvo 40 gyventojų, gaisrų skaičius čia sumažėjo 15,1 proc., o žuvusiųjų – 32,5 proc.
Mažiau gaisrų kilo dėl užsidegusių suodžių individualiųjų gyvenamųjų namų dūmtraukiuose (kilo 13,5 proc. mažiau). Šiemet 283 kartus liepsnojo pagalbinio ūkio paskirties pastatai (6,8 proc. visų gaisrų), dažniausiai degė ūkiniai pastatai (kilo 118 gaisrų), pirtys (48) ir garažai (23), 267 kartus degė transporto priemonės (6,4 proc. visų gaisrų), jų metu ugnis sugadino 166 lengvuosius automobilius. 35 gaisrai užgesinti gamybos ir pramonės paskirties pastatuose, t. y. 0,8 proc. visų gaisrų.
Miestuose užgesinta 1 710 gaisrų (41 proc. visų gaisrų), o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 2 439 (59 proc.). Ugnis sunaikino 85 pastatus, 79 transporto priemones, 464 gyvūnus, 1 496 kv. m gyvenamojo ploto, o 2 942 kv. m šio ploto buvo sugadinta.
Pagrindinės gaisrų priežastys – pašalinis ugnies šaltinis (22,5 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimai bei gedimai (16,4 proc.), neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (15,4 proc.), žolės, ražienų, augalininkystės atliekų deginimas (9,3 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (5,7 proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (3,7 proc.), savaiminis medžiagų užsidegimas (1,5 proc.), neatsargus rūkymas (1,4 proc.). Be to, įregistruoti 59 padegimai (1,4 proc.), o 423 gaisrų (10,2 proc.) priežastys dar tiriamos.
Be gaisrų gesinimo, ugniagesiai atliko ir 5 200 gelbėjimo darbų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo atlikti 4 187 gelbėjimo darbai, šiemet jų atlikta 24,2 proc. daugiau.
Ugniagesiai gelbėtojai 2 746 kartus teikė pagalbą gyventojams buityje, iš jų 1 544 darbai – techninė pagalba: nuo sniego ar vėjo nugriuvusių medžių, nukritusių šakų šalinimas, užklimpusių automobilių ištraukimas ir kt. (šiemet šių darbų atlikta 63,4 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį). 1 410 kartų jie talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, iš jų 819 darbų – pagalba greitosios medicinos pagalbos darbuotojams. 496 kartus ugniagesiai padėjo žmonėms autoavarijose, kur, panaudoję specialiąją gelbėjimo įrangą, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 49 nukentėjusius asmenis ir ištraukė 13 žuvusiųjų.
83 kartus ugniagesiams gelbėtojams teko dirbti vandenyje ir ant ledo. Šių darbų metu jie ištraukė 26 skenduolius bei išgelbėjo 8 gyventojus. 148 kartus jiems teko budėti nukenksminant sprogmenis, 212 kartų likviduoti cheminius incidentus, 27 kartus rinkti gyvsidabrį ir kt. Gelbėjimo darbų metu ugniagesiai išgelbėjo dar 109 gyventojus, iš jų 9 vaikus.
Šylant orams, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas įspėja gyventojus būti ypač atsargiems prie vandens telkinių: nesimaudyti nežinomose, nuošaliose vietose, ypač išgėrus alkoholinių gėrimų. Saugiau pasirinkti paplūdimį arba vietą, kur maudosi daugiau žmonių ir kur budi gelbėtojai. Nepalikti prie vandens be priežiūros mažamečių vaikų. Remiantis 5-erių metų atliktų gelbėjimo darbų statistika, gegužės mėnesį ugniagesiai gelbėtojai iš vandens telkinių ištraukia vidutiniškai 12 skenduolių.
