Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo užgesinti 6 856 gaisrai, o juose žuvo 71 gyventojas, šiemet gaisrų (-4,5 proc.) ir juose žuvusiųjų (-5,6 proc.) mažiau.
Miestuose žuvo 24 gyventojai (36 proc. žuvusiųjų), 100 tūkst. šalies miestuose gyvenančių žmonių teko 1 gaisruose žuvęs žmogus, miesteliuose bei kaimo vietovėse gaisruose žuvo 43 žmonės (64 proc. žuvusiųjų), 100 tūkst. miesteliuose bei kaimo vietovėse gyvenančiųjų teko 5 gaisruose žuvę žmonės.
Šiemet kilo 7 gaisrai, kuriuose žuvo daugiau nei vienas žmogus. Dvidešimt gyventojų žuvo Vilniaus (iš jų 8 – Vilniaus mieste, 5 – Vilniaus rajone) apskrityje, 10 – Panevėžio (iš jų 4 – Kupiškio rajone) apskrityje, 8 – Kauno (iš jų 4 – Kauno rajone) apskrityje, 7 – Klaipėdos (iš jų 4 – Klaipėdos mieste) apskrityje, po 5 – Alytaus (iš jų 4 – Alytaus rajone) ir Utenos (iš jų 4 – Ignalinos rajone) apskrityse, po 4 – Telšių ir Marijampolės apskrityse, po 2 – Tauragės ir Šiaulių apskrityse.
Penkiolika gyventojų žuvo antradienį, antroje mėnesio pusėje, t. y. nuo 13-tos dienos iki mėnesio pabaigos gaisruose žuvo 46 gyventojai (69 proc. žuvusiųjų). Tragiškiausias paros laikas – nuo 19 val. iki 6 val. ryto, gaisruose žuvo 46 gyventojai (69 proc.). Ugnis pasiglemžė 42 vyrų ir 21 moters gyvybes, keturių asmenų tapatybė nenustatyta. Žuvusiųjų gaisruose amžiaus vidurkis – 66-eri metai.
Aštuoniolika gyventojų žuvo dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi, 16 – dėl neatsargaus rūkymo, 6 – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų, 6 –dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, 3 – dėl pašalinio ugnies šaltinio, 2 – dėl sprogimų, po 1 – dėl elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų, dėl tyčinės žmonių veikos (padegimų), dėl dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų gedimų ir dėl kitų priežasčių. Dar dvylikos žuvusiųjų žūties priežastys tikslinamos.
Kaip rodo kelerių metų gaisrų statistika, daugiausia aukų ir būna atšalus orams, šildymo sezono metu. Per penkerius metus lapkričio–gruodžio mėnesiais gaisruose žuvo 112 žmonių, t.y. vidutiniškai po 11 gyventojų per mėnesį. Todėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prašo gyventojų pasirūpinti savo būsto saugumu ir šildymo sezono metu su ugnimi bei šildymo įrenginiais elgtis ypač atsargiai.
Per 10 šių metų mėnesių gyvenamosios paskirties pastatuose kilo 1 656 gaisrai, t.y. 25,3 proc. visų gaisrų, o juose žuvo 57 žmonės (iš jų 39 gyventojai – individualiuose gyvenamuosiuose namuose kilusiuose gaisruose). Individualiuose gyvenamuosiuose namuose kilo 1 160 gaisrų, iš jų 576 gaisrai, arba 50 proc. – dėl dūmtraukiuose užsidegusių suodžių.
Šiemet 562 kartus liepsnojo pagalbinio ūkio paskirties pastatai (8,6 proc. visų gaisrų), iš jų dažniausiai degė ūkiniai pastatai (kilo 238 gaisrai), pirtys (98) ir garažai (39). 802 gaisrai kilo transporto priemonėse (12,2 proc. visų gaisrų), jų metu ugnis sugadino 429 lengvuosius automobilius. Gamybos ir pramonės paskirties pastatuose kilo 79 gaisrai (1,2 proc. visų gaisrų).
Ugniagesiai gelbėtojai gaisrų metu išsaugojo 437 pastatus, 74 transporto priemones, 245 gyvūnus.
1 622 gaisrai užgesinti atvirosiose teritorijose, t.y. 24,8 proc. visų gaisrų, išdeginusių daugiau kaip 360 ha atvirųjų teritorijų. Didžiausią dalį gaisrų, kilusių atvirosiose teritorijose, sudaro nenušienautose pievose kilę gaisrai. Vilniaus apskrityje užgesinti 637 atvirųjų teritorijų gaisrų, Kauno – 256, Alytaus – 128, o kitose apskrityse jų kilo mažiau.
Remiantis 2004–2023 metų gaisrų statistikos duomenimis, šiemet užregistruotas mažiausias 10 mėnesių atvirosiose teritorijose kilusių gaisrų skaičius per 20 metų.
Miestuose užgesinti 3 193 gaisrai (48,8 proc. visų gaisrų), o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 3 355 (51,2 proc.). Ugnis sunaikino 149 pastatus, 178 transporto priemones, 259 gyvūnus, 2 292 kv. m gyvenamojo ploto, o 4 071 kv. m šio ploto buvo sugadintas.
Pagrindinės gaisrų priežastys – neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (16,5 proc.), pašalinis ugnies šaltinis (16,1 proc. visų gaisrų), krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimai bei gedimai (11,6 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (9,4 proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (6,5 proc.), žolės, ražienų, augalininkystės atliekų deginimas (3,9 proc.), neatsargus rūkymas (2,9 proc.), savaiminis medžiagų užsidegimas (2,5 proc.).
Be to, įregistruoti 197 padegimai (3,0 proc.), 45 gaisrai kilo dėl vaikų išdykavimo su ugnimi (0,7 proc.), o 612 gaisrų (9,3 proc.) priežastys dar tiriamos.
Be gaisrų gesinimo, ugniagesiai gelbėtojai atliko 13 736 gelbėjimo darbus. Pernai per 10 mėnesių atlikta 12 318 gelbėjimo darbų, t.y. šiemet jų skaičius išaugo 11,5 proc.
Ugniagesiai gelbėtojai šiemet 6 082 kartus teikė pagalbą gyventojams buityje, iš jų 2 869 darbai – techninė pagalba: nuo sniego, vėjo ar lietaus nugriuvusių medžių, nukritusių šakų šalinimas, užklimpusių automobilių ištraukimas ir kt. Pernai per tą patį laikotarpį ugniagesiai gelbėtojai atliko 2 475 techninės pagalbos darbus, t. y. šiemet šių darbų skaičius išaugo 15,9 proc.
4 255 kartus jie talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, iš jų 2 605 darbai – pagalba greitosios medicinos pagalbos darbuotojams. 1 497 kartus ugniagesiai padėjo žmonėms autoavarijose, kur, naudodami specialiąją gelbėjimo įrangą bei kitas priemones, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 109 nukentėjusius asmenis ir ištraukė 29 žuvusiuosius.
377 kartus ugniagesiams gelbėtojams teko dirbti vandenyje ar ant ledo. Šių darbų metu jie ištraukė 108 skenduolius, tarp jų 2 vaikus, o 28 gyventojus išgelbėjo, iš jų 3 vaikus. Pernai per 10 mėnesių iš vandens telkinių ištraukti 85 skenduoliai, t. y. šiemet paskendusių žmonių iš vandens telkinių ištraukta 27 proc. daugiau. Daugiausia skenduolių šiemet ištraukta Vilniaus (28 skenduoliai) ir Kauno (24) apskrityse. Dažniausiai ugniagesiams gelbėtojams skenduolius teko traukti iš tvenkinių. Vyrų iš vandens telkinių ištraukiama 6 kartus daugiau nei moterų, nuskendusiųjų amžiaus vidurkis – 56-eri metai.
587 kartus ugniagesiai šiemet budėjo nukenksminant sprogmenis, 713 kartų jiems teko likviduoti cheminius incidentus, 74 kartus rinkti gyvsidabrį ir kt. Gelbėjimo darbų metu ugniagesiai išgelbėjo 291 gyventoją, iš jų 43 vaikus.