Kaip pranešė Policijos departamentas, gruodžio 11 d. apie 12 val. 51 min. Panevėžyje, A.Smetonos g., Pusiaukelės namuose, rastas mirusios nuteistosios (gim. 1992 m.) kūnas.
Moteris buvo nuteista ir kalėjo dėl nužudymo.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti, kurį atlieka Lietuvos kalėjimų tarnyba.
Pasak Lietuvos kalėjimų tarnybos pranešimo, moters kūnas rastas su pjautine žaizda kakle.
„Pagal pirminius duomenis, nėra įrodymų, kad moters mirties priežastis yra nužudymas“, – rašoma Lietuvos kalėjimų tarnybos pranešime.
Kraują stingdantis nusikaltimas
Neoficaliomis Lrytas žiniomis, mirusioji yra 32 metų Viktorija Makalauskaitė, buvusi pavardė – Lietuvninkaitė. Ji buvo nuteista už tai, kad su savo bendrininke Viktorija Vaitiekaityte (irgi pasikeitė pavardę ir dabar yra Uždavinytė) prieš trylika metų Šiauliuose žiauriai nužudė ir į gabalus supjaustė septyniolikmetę gimnazistę.
Kaip jau ne kartą skelbė Lrytas, Lietuvą sukrėtęs Šiaulių gimnazistės nužudymas buvo įvykdytas 2011-ųjų liepos 14-ąją. Apgaule į V.Vaitiekaitytės močiutės butą įviliotai septyniolikmetei V.Vaitiekaitytė ant galvos užmetė maišą, o po to kirviu ir plaktuku 7–8 kartus smogė į galvą. V.Lietuvninkaitė merginą mušė metaliniu strypu.
Ant žemės pargriautą auką V.Vaitiekaitytė smaugė, o V.Lietuvninkaitė – perpjovė kaklą. Galva aukai buvo nupjauta merginai dar esant gyvai. Lavonas buvo pjaustomas vonioje. Pjaustymui naudoti peiliai, skutimosi peiliukai, skalpeliai, pjūklas.
Į šiukšlių maišus sudėtas kūno dalis žudikės sukrovė į prieškambarį, o po to išvežė lauk dviračiais ir išmėtė netoliese esančioje dykynėje. Aukos palaikais atsikračiusios žudikės grįžo į butą ir išplovė kraujo dėmes.
Pamačiusi į aukos telefoną telefoną atsiųstą artimųjų žinutę V.Vaitiekaitytė nužudytosios vardu parašė, kad ji yra išėjusi į kitą vietą.
Aptiko kanibalizmo apraiškų
Dalis nužudytosios kūno dalių taip ir nebuvo rasta, o 1,22 kilogramo sveriančias keturias kūno dalis žudikės padėjo į šaldytuvą. Kodėl tai padarė, abi žudikės paaiškinti negalėjo.
Neaiškūs liko iš šio kraupaus nusikaltimo motyvai. V.Vaitiekaitytė tvirtino ant bendramokslės pykusi dėl jos atžvilgiu skleidžiamų apkalbų. Abi merginas galėjo supriešinti ir simpatija tam pačiam vaikinui – Jonui Ž.
Tyrėjai taip pat aiškinosi, ar šis nusikaltimas – ne ritualinė žmogžudystė.
Būsimai aukai parodė skalpelius
Nors nusikaltimo motyvai liko neaiškūs, tyrėjų surinkti įrodymai bylojo, kad jam buvo ruoštasi iš anksto. Teisme V.Lietuvninkaitė patvirtino dar prieš šį nusikaltimą iš V.Vaitiekaitytės girdėjusi kalbų, kad reikia nužudyti kažkokį žmogų. V.Vaitiekaitytė draugei užsiminė norinti ką nors pakankinti – išdurti akis, nudirti odą.
Iki kraupaus nusikaltimo likus porai mėnesių V.Vaitiekaitytė ėmė ieškoti atokios vietos, pažįstamų klausinėjo, kaip rasti Šiaulių pakraštyje esantį bunkerį.
Sovietų armijos kariškių paliktą apleistą bunkerį susiradusios V.Vaitiekaitytė su V.Lietuvninkaite ėmė ten vedžiotis ir savo draugus. Vienam čia atsivestam pažįstamam merginos parodė bunkeryje esančią patalpą ir pareiškė, kad čia būtų galima ką nors pakankinti.
Prieš kraupų nusikaltimą V.Vaitiekaitytės „Facebook“ profilį papuošė ir skrodžiamos kiaulės širdies fotografijos, o gimnazijoje sklido kalbos apie negeros mergaitės skrodimą. Septyniolikmetė gimnazistė savo draugei buvo pasitarusi, kad bijo vienos merginos, kuri nešiojasi skalpelį.
Apie tai, kad V.Vaitiekaitytė jai gimnazijoje rodė skalpelius, mergina pasisakė ir savo mamai.
„Kokius aštrius skalpelius turiu, kaip noriu žudyti visus tuščius žmones“, – taip V.Vaitiekaitytė rėžė skalpelius pamačiusiai gimnazistei.
Atgailos požymių neįžvelgė
Nusikaltimą tyrę pareigūnai V.Vaitiekaitytei ir V.Lietuvninkaitei paskyrė teismo psichiatrinę ekspertizę. Ją atlikę specialistai nustatė, kad abi merginos yra pakaltinamos ir gali atsakyti už joms inkriminuotą nusikaltimą.
Tardamos paskutinį žodį V.Vaitiekaitytė ir V.Lietuvninkaitė pažėrė aukštų frazių – baigiamąją kalbą abi kaltinamosios perskaitė iš lapų. Nuoširdžios atgailos dėl įvykdyto nusikaltimo V.Lietuvninkaitės ir V.Vaitiekaitytės žodžiuose jų aukos artimieji neįžvelgė.
Nužudytos merginos močiutė sakė, kad jei kaltinamosios būtų gailėjusios dėl to, ką padarė, tai būtų parodžiusios, kur paslėpė likusias aukos palaikų dalis.
„Per visą teismo procesą nepastebėjau, kad nors vienos kaltinamosios skruostu būtų nubėgusi ašara. Jos taip ir nepasakė, kas ir kaip iš tikrųjų įvyko“, – teisme sakė nužudytosios motina.
Rašė pagiežos kupinus raštelius
Vienintelės atžalos netekusi šiaulietė priminė apie raštelį, kurį tardymo izoliatoriuje V.Vaitiekaitytė siuntė V.Lietuvninkaitei.
„Taip tai pad*** ir reikia. Tegul užsip*** (užsiknisa) beieškodami kūno, gal kas kotletus išsikepė...“, – į pareigūnų rankas patekusio V.Vaitiekaitytės raštelio turinį teisme pagarsino nužudytosios motina.
Teisme buvo pagarsinti ir kiti tardymo izoliatoriuje V.Vaitiekaitytės parašyti rašteliai, kuriais ji bandė nurodinėti, ką per tardymą turi sakyti V.Lietuvninkaitė.
Viename bendrininkei siųstame raštelyje V.Vaitiekaitytė bendrininkės klausė: „Ar tau ta padla nesivaidena?“.
Bylą išnagrinėjęs Šiaulių apygardos teismas kaltomis dėl itin žiauraus, iš chuliganiškų paskatų įvykdyto nužudymo ir palaikų išniekinimo pripažintoms V.Vaitiekaitytei ir V.Lietuvninkaitei skyrė po dvidešimt metų nelaisvės.
Į Pusiaukelės namus iš Panevėžio kalėjimo abi nuteistosios buvo perkeltos pernai, dar net nespėjusios atlikti nė dviejų trečdalių joms paskirtos bausmės.
Ištrūkus iš kalėjimo pavardė vėl nuskambėjo
Žudikėms ištrūkus iš kalėjimo socialiniuose tinkluose išplito nuotrauka, kurioje užfiksuota kraupų nusikaltimą įvykdžiusi V.Lietuvninkaitė – moteris tuo metu dirbo vieno prekybos tinklo kasininke Panevėžyje.
Netrukus viešojoje erdvėje išplito ir kita informacija, neva Panevėžyje gyvenanti mažametė mergaitė galimai savo namuose patiria smurtą. Šiuose namuose su mergaite ir jos motina tuo metu gyveno ir pati V.Lietuvninkaitė. Abi moterys sulaukė policijos ir vaiko teisių gynėjų dėmesio.
Pernai rugsėjo 15-osios policijos suvestinėje buvo rašoma, jog buvo gauta Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus informacija, kad šiame mieste, nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, moteris (gimusi 1993 m.) sukėlė fizinį skausmą mažametei (gimusi 2015 m.).
Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo. Pareigūnai tąkart neatmetė tikimybės, kad smurto protrūkis galimai vyko anksčiau, o ne tada, kai buvo paskelbtas įvykis suvestinėje. Tyrimas esą buvo pradėtas vaiko mamos atžvilgiu.
Lrytas tąkart taip pat gavo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos patvirtinimą, kad tai yra būtent su viena iš „Šiaulių kanibalių“ siejamas incidentas. Pasak vaiko teisių gynėjų, galimai smurtą patyrusi mažametė buvo perkelta į saugią aplinką, ji buvo paimta iš savo namų.
Tiesa, pasak tarnybos atstovų tąkart dar buvo neaišku, ar smurtavo tik mergaitės mama, ar ir V.Lietuvninkaitė (po pavardės pasikeitimo – Mikalauskaitė).
Apie Pusiaukelės namus
Pasak Lietuvos kalėjimų tarnybos, pusiaukelės namai – tai nuo 2016 m. aštuoniuose Lietuvos miestuose veikiančios bausmės atlikimo vietos, kuriose taikomi šiuolaikiški, efektyvūs resocializacijos metodai. Pusiaukelės namai – tarsi tarpinė stotelė tarp įkalinimo įstaigos ir laisvės. Lietuvos ir užsienio šalių praktika rodo, kad grįžimas į visuomenę per Pusiaukelės namus užtikrina reikšmingai mažesnį pakartotinį nusikalstamumą, geresnę nuteistųjų integraciją į visuomenę.
Pagrindiniai Pusiaukelės namų tikslai yra palengvinti bausmę bebaigiančių atlikti nuteistųjų integraciją į visuomenę bei leisti įkalintiems asmenims palaipsniui prisitaikyti prie gyvenimo laisvėje, čia įvykusių pokyčių.
Pusiaukelės namuose laisvės atėmimo bausmę šiuo metu vykdo 160 nuteistieji arba apie 4 proc. nuo visų laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų (2024 m. gruodžio 10 d. duomenys). Nuo 2016 m. iki 2024 m. rugsėjo 30 dienos Pusiaukelės namuose laisvės atėmimo bausmę atliko 472 nuteistieji (2024 m. gruodžio 11 d. duomenys).
Nuo 2016 m. iki 2023 m. pabaigos iš Pusiaukelės namų buvo pasprukę du nuteistieji.
