Štai vakar vidurdienį Prienų rajone, Stakliškių seniūnijoje, Stakliškių kaime, 10 arų plote liepsnojanti žolė galėjo lengvai apimti ir visai netoli esančius pastatus. Atvykus ugniagesiams, apie 15 kv. m plote degė žolė, o ūkiniame pastate jau smilko šiaudai. Ūkinio pastato siena buvo gerokai įkaitusi. Pirminiais duomenimis, žolė užsidegė kūrenant šakas. Įvykis tiriamas.
Kaip rodo statistika, tokių gaisrų skaičius itin išauga savaitgaliais. „Žolės gaisrai daro ne tik didelę žalą gamtai, bet ir kelia pavojų patiems gyventojams ir jų turtui. Degant žolei ugnis akimirksniu pasiekia namus, ūkinius pastatus, krūmus ar miškus. Nors pastaruosius metus šių gaisrų skaičius šalyje mažėja, bet, deja, dar yra žmonių, kurie degindami žolę elgiasi labai neatsakingai,“ – sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas Aurimas Gudžiauskas.
Prieš šešerius metus Šalčininkų rajone, Dainavos kaime, degant pernykštei žolei, ugnis prarijo ūkinį pastatą, du lengvuosius automobilius ir garažą. 2019 m. tame pačiame rajone, Krakūnų kaime, nuo degančios žolės, pučiant stipriam vėjui, užsiliepsnojo beveik 20 pastatų. Ugniagesių gelbėtojų duomenimis, tokių gaisrų metu beveik per dešimtmetį buvo traumuoti 22 gyventojai.
Ugniagesiai gelbėtojai primena, kad už žolės deginimą gresia administracinė atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodekso 286 straipsnį. Sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus užtraukia nuo 30 iki 230 eurų baudą, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų.
O ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas užtraukia baudą nuo 50 iki 300 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 eurų.
Siekdami išaiškinti žolės degintojus valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai šių metų kovo – balandžio mėnesiais vykdys prevencinius reidus atvirose teritorijose, žvalgys teritorijas naudodami dronus, keisis informacija apie išdegintas teritorijas su Aplinkos apsaugos departamento pareigūnais.
Pažeidėjams gali tekti atlyginti ir gamtai padarytą žalą, kurią vertina aplinkosaugininkai.