Šiemet kilo 2 gaisrai, kuriuose žuvo po du gyventojus, o 19 gaisrų pasiglemžė po vieną žmogaus gyvybę. Miestuose žuvo 8 žmonės (35 proc.), o miesteliuose bei kaimo vietovėse – 15 (65 proc.). Septyni gyventojai žuvo Vilniaus apskrityje (iš jų 3 – Vilniaus mieste), 5 – Kauno apskrityje (iš jų 3 – Kauno mieste), 5 – Panevėžio apskrityje (iš jų 3 – Biržų rajone), 3 – Klaipėdos apskrityje, 2 – Alytaus apskrityje, 1 – Šiaulių apskrityje. Žūčių gaisruose pavyko išvengti Marijampolės, Tauragės, Telšių ir Utenos apskrityse.
Daugiausia žmonių gaisruose žuvo ketvirtadienį (6 gyventojai), pirmoje mėnesio pusėje, t. y. nuo 1-osios iki 15-tos mėnesio dienos gaisruose žuvo 12 žmonių, tragiškiausias paros laikas – nuo 21 val. vakaro iki 4 val. ryto (žuvo 18 gyventojų). Gaisruose žuvo 14 vyrų ir 8 moterys, o 1 asmens tapatybė nenustatyta, žuvusių žmonių amžiaus vidurkis – 66 metai.
Keturi gyventojai žuvo dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi, 4 – dėl neatsargaus rūkymo, 4 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, 3 – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimų, 1 – dėl kitų priežasčių. Dar 7 žuvusiųjų žūties priežastys tikslinamos.
Susiję straipsniai
Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 17 gyventojų, 109 pastatus, 19 transporto priemonių, 35 gyvūnus.
Gyvenamosios paskirties pastatuose kilo 572 gaisrai, t. y. 41,7 proc. visų gaisrų, o juose žuvo 20 žmonių (iš jų 16 gyventojų – individualiuose gyvenamuosiuose namuose kilusiuose gaisruose). Individualiuose gyvenamuosiuose namuose kilo 419 gaisrų, iš jų 251 gaisras – dėl dūmtraukiuose užsidegusių suodžių.
Šiemet 121 kartą liepsnojo pagalbinio ūkio paskirties pastatai (8,8 proc. visų gaisrų), dažniausiai degė ūkiniai pastatai (kilo 47 gaisrai), pirtys (18), garažai (14), 126 gaisrai kilo transporto priemonėse (9,2 proc. visų gaisrų), jų metu ugnis sugadino 66 lengvuosius automobilius, 135 gaisrai kilo atvirosiose teritorijose (9,8 proc.), o 16 – gamybos ir pramonės paskirties pastatuose (1,2 proc.).
Miestuose kilo 760 gaisrų (55 proc. visų gaisrų), o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 613 (45 proc.). Ugnis sunaikino 24 pastatus, 43 transporto priemones, 77 gyvūnus, 355 kv. m gyvenamojo ploto, o 544 kv. m šio ploto buvo sugadinti.
Pagrindinės gaisrų priežastys – krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimai bei gedimai (21,7 proc.), neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (13,0 proc.), pašalinis ugnies šaltinis (12,7 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (7,5 proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (4,9 proc.), savaiminis medžiagų užsidegimas (3,2 proc.), neatsargus rūkymas (2,6 proc.). Be to, įregistruoti 42 padegimai (3,1 proc.), o 212 gaisrų (15,4 proc.) priežastys dar tiriamos.
Be gaisrų gesinimo, ugniagesiai gelbėtojai atliko ir 2099 gelbėjimo darbus. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo atlikta 2050 gelbėjimo darbų, šiemet jų poreikis išaugo 2,4 proc. Ugniagesiai gelbėtojai 760 kartų teikė pagalbą gyventojams buityje, iš jų 251 darbas – techninė pagalba: nuo sniego ar vėjo nugriuvusių medžių, nukritusių šakų šalinimas, užklimpusių automobilių ištraukimas ir kt. 841 kartą ugniagesiai talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, iš jų 541 darbas – pagalba greitosios medicinos pagalbos darbuotojams. 248 kartus jie padėjo žmonėms autoavarijose, kur, panaudoję specialiąją gelbėjimo įrangą bei kitas priemones, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 20 nukentėjusių asmenų ir ištraukė 5 žuvusiuosius.
80 kartų ugniagesiams gelbėtojams teko dirbti vandenyje. Šių darbų metu jie ištraukė 12 skenduolių bei išgelbėjo 4 gyventojus. 55 kartus ugniagesiai budėjo nukenksminant sprogmenis, 77 kartus jiems teko likviduoti cheminius incidentus, 15 kartų rinkti gyvsidabrį ir kt. Gelbėjimo darbų metu ugniagesiai išgelbėjo dar 44 gyventojus, iš jų 8 vaikus.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas nori atkreipti visuomenės dėmesį, kad pernai kovo mėnesį atvirosiose teritorijose kilo 298 gaisrai, išdeginę daugiau kaip 106 hektarus, o 5-erių metų kovo mėnesio gaisrų atvirosiose teritorijose vidurkis – 442. Todėl ugniagesiai įspėja gyventojus, kad šylant orams nedegintų pernykštės žolės, nes tai kelia pavojų ne tik gamtai, žmonių turtui, bet ir jų gyvybei.