Dujų skirstymo stotyje Aukštuosiuose Paneriuose griaudėjant sprogimams ir kylant liepsnų kamuoliams gyventojams nurodyta patiems evakuotis į Salininkus, o artimiausias šalia nelaimės vietos namas išvis užmirštas.

Namas, kuriame gyvena Genoefa Švabovič, – vos 740 metrų nuo dujų skirstymo stoties, kurioje rugsėjo 10-ąją kilo ir tris dienas siautėjo gaisras.

Tačiau kai jį sutramdžius garbaus amžiaus moteris savivaldybės valdininko pasiteiravo, kodėl ji taip ir nesulaukė pagalbos, šis atšovė: „Taigi ten namų nėra.“

Valdininkas labai nustebo, kad prie geležinkelio Baltosios Vokės gatvėje yra bent du namai, kuriems gaisras kėlė didžiausią pavojų. G.Švabovič su sunkiai vaikštančiu vyru išsivežė žentas.

[[ge:lrytas:lrytas:39504093]]

Tiesa, miesto savivaldybė evakavo Aukštųjų Panerių, kurie yra gerokai toliau, gyventojus. Tačiau ir jiems Salininkų vaikų darželį ir gimnaziją, kuriuose buvo įrengti surinkimo punktai, teko pasiekti patiems.

Išvykti – savo transportu

Po sprogimų ir kilusio gaisro eismas Baltosios Vokės gatve buvo sustabdytas. Todėl G.Švabovič ir jos vyrą žentas išvežė tik po 22 valandos, kai pagaliau įkalbėjo pareigūnus įleisti į pavojingą teritoriją. Tokia buvo evakuacija.

Vis dėlto kitą dieną jie panoro sugrįžti į savus namus. Nors kelią vis dar saugojo policija, pareigūnai pasirodė sukalbami.

[[ge:lrytas:lrytas:39565377]][[ge:lrytas:lrytas:39558928]][[ge:lrytas:lrytas:39466862]][[ge:lrytas:lrytas:39483922]]

Prieš trejus metus į anapilį iškeliavusio politiko Aloyzo Sakalo žmonos Daivos Sakalės namas – 1,2 kilometro nuo dujų skirstymo stoties.

Atėjus žiniai apie evakuaciją ji su sunkiai sergančia motina išvažiavo automobiliu. Pagalbos nepaprašė.

D.Sakalė dėkojo Karališkajai senajai kibininei, esančiai už 23 kilometrų nuo Vilniaus, kurios darbuotojai leido laukti terasoje kartu su atsivežtais šunimis.

Motina atsisakė dėl sveikatos būklės sėdėti terasoje, liko mašinoje.

[[ge:lrytas:lrytas:39587433]]

„Vandens, valgyti, suprantama, prie tokių objektų yra, nusiperki, nebadauji, ir šunys netrokšta. Tiesa, pažįstama darbuotoja pavaišino mano mamą tiesiog įsiūlydama, nors mama gynėsi.

Ir pinigų neėmė nei iš manęs, nei iš mamos, nors mes įgalios sumokėti pačios. Už save ir mokėjau, aišku. O žmogui už gerą širdį, žinoma, labai ačiū“, – prisiminė D.Sakalė.

Vis dėlto terasoje ir mašinoje ilgai neišsėdėsi, todėl ji dėkinga savivaldybei, kad motina galėjo ramiai pailsėti viešbutyje. Mat į namus, kaip ir kitų gyventojų, jų neleido.

Ėjo per miškus pėsčiomis

[[ge:lrytas:lrytas:39469657]]

Važiuodama pro dujų skirstymo stotį D.Sakalė dvejus metus svarstė, ar toks objektas gali būti taip arti Aukštųjų Panerių.

O kilus incidentui ir uždarius Baltosios Vokės gatvę vienintelis evakuacijos kelias buvo likęs žvyrkelis, kuriame prasilenktų nebent du lengvieji automobiliai. Jeigu vienas iš jų būtų sunkvežimis – tikrai ne.

Bet, skirtingai nei G.Švabovič namą, kitus Baltosios Vokės gatvės gyventojus aplankė policija, nurodė evakuotis pasiimant tik asmens dokumentus. Nemažai jų išėjo pėsti per miškus.

Kilus gaisrui D.Sakalę buvo apėmusi panika: policija užtvėrė kelius, o žinučių, ar ugnis artėja, nėra. Skambėjo vien trumpi pranešimai apie įvykį.

[[ge:lrytas:lrytas:39479109]]

Buvo šimtą kartų baisiau

„Gyvename nuošalioje vietoje, todėl baisu, kad kas į namus neįsilaužtų. Bet kai griaudėjo sprogimai, buvo šimtą kartų baisiau“, – sakė Baltosios Vokės gatvėje gyvenanti G.Švabovič.

Dviejų aukštų keturių butų name – vos trys gyventojai: ji su vyru ir dar vienas vyriškis. Gretimas medinis namas išvis tuščias.

Nors aplinkiniams gyventojams trumposiomis žinutėmis buvo išsiųsti pranešimai uždaryti langus, neiti į lauką, G.Švabovič pati suprato, kaip reikia elgtis.

Kai nugriaudėjo pirmas sprogimas, moteris kaip tik ėjo atidaryti šiltnamio. Paskui norėjo darže pasėti garstyčias.

Po kito sprogimo į dangų pakilo liepsnos liežuviai. „Kojos sustingo. Šiaip taip parėjau namo ir vyrui sakau: „Tėvai, turbūt Putinas atėjo.“

Paskui pagalvojau, kad gal mieste įvyko nelaimė“, – prisiminė moteris.

[[ge:lrytas:lrytas:39587650]]

Skriejo metalinė atplaiša

Prie dujų skirstymo stoties vartų – didžiulė sprogimo bangos atnešta cisternos atplaiša, išlaužyti medžiai.

Keli hektarai pušyno, virš kurio tris dienas plaikstėsi liepsnos, išdegę, į jį po sprogimų atskrido metalinės įrangos detalės.

Vis dėlto gyvenimas grįžta į savo vėžes. Nors sudegusiame miške grybai keletą metų ir neaugs, G.Švabovič liepsnų nepaliestame pušyne rinko voveraites.

Gaisrų tyrėjai nuo pirmadienio pradėjo nelaimės tyrimą. Ar bus tiriama, kaip sklandžiai vyko evakuacija, kol kas neaišku. Kaip ir nuostoliai, kaltininkai.

Nuostoliai siekia milijonus eurų

Po Panerių gatvėje 2024 metų kovo pabaigoje kilusio gaisro žala aplinkai siekė 5,75 mln. eurų.

Gaisras kilo įmonės „Ruvis“ automobilių atliekų tvarkymo aikštelėje, degė apie 1,3 tūkst. kvadratinių metrų plotas. Žmonės per įvykį nenukentėjo.

[[ge:lrytas:lrytas:39478890]]

Po gaisro vertinant žalą įmonės atstovas bandė papirkti Aplinkos apsaugos departamento darbuotoją. Dėl to jis nubaustas 19,9 tūkst. eurų bauda.

Darbuotojas pripažino savo kaltę, taip pat konfiskuota kyšio suma – 5 tūkst. eurų.

O po 2023 metų rugpjūtį kilusio gaisro atliekų rūšiavimo bendrovėje „Ecoservice“ prie Gariūnų įmonė vis dar iš draudikų siekia prisiteisti 13,6 mln. eurų. Mat gautos išvados patvirtina, kad įmonės veikloje nebuvo nustatyta pažeidimų, susijusių su gaisro prevencijos reikalavimais. Tyrimo metu buvo išsamiai išnagrinėti visi objekto priešgaisrinės saugos aspektai, įskaitant darbuotojų instruktavimo žurnalus, technines priemones ir darbo organizavimą.

Priešgaisrinės saugos ekspertai, su kuriais konsultavosi bendrovė, pabrėžė, kad savaiminio užsiliepsnojimo priežastis gali būti įvairūs veiksniai, o tarp jų – netinkamai utilizuotos baterijos ar akumuliatoriai, kurių sukeliamų gaisrų pasaulyje ir Lietuvoje pastaruoju metu ypač daugėja.

Kviečia savanorius

Dar prieš gaisrą dujų skirstymo stotyje savivaldybė paskelbė, kad spalio 7–8 d. vyks gyventojų evakavimo pratybos, – bus imituojamas ugdymo įstaigų, pažeidžiamų gyventojų grupių, atrinktų seniūnijų gyventojų evakavimas ir miesto teritorijoje, ir už jo ribų. Savivaldybė jau registruoja norinčius dalyvauti pratybose.

[[ge:lrytas:lrytas:39587648]]

„Pasiruošimas – svarbiausias veiksnys, padedantis sumažinti sumaištį ekstremalių situacijų metu. Kviečiame gyventojus ne tik susipažinti su viešai prieinamu miesto evakavimo planu, bet ir aktyviai prisidėti prie jo išbandymo praktiškai“, – tikino meras Valdas Benkunskas.

Balandį savivaldybė pristatė gyventojų evakavimo planą, kuris yra universalus ir gali būti pritaikomas skirtingų ekstremalių situacijų metu evakuojant tiek vieno namo, tiek viso miesto gyventojus. Įvertinus įvairias galinčias kilti grėsmes numatytos trys pagrindinės evakuacijos kryptys, evakuacijos maršrutai, sudėlioti pagalbos gyventojams algoritmai.

Šis evakuacijos planas sulaukė kritikos daugiausia dėl vienos eismo juostos išvažiavimo iš Gariūnų gatvės į magistralę Vilnius–Kaunas. Net ne piko metu čia formuojasi spūstys.

Savivaldybė pareiškė identifikavusi šią vietą kaip probleminę, tačiau ji priklauso bendrovei „Via Lietuva“.

Dar pernai inicijuotos diskusijos dėl užvažiavimo platinimo iki dviejų eismo juostų, jeigu tik gautų valstybės finansavimą, savivaldybė esą imtųsi projektavimo ir rekonstrukcijos darbų.

Tačiau kol kas viskas yra ne savivaldybės, bet valstybės rankose.

Po milžiniško gaisro Vilniaus pakraštyje – šokiruojančios evakuacijos detalės