Pirmojo pusmečio statistika: gaisrų ir gelbėjimo darbų metu išgelbėta 191 žmogaus gyvybė

Palyginti su 2025 m. tuo pačiu laikotarpiu, kai kilo 4950 gaisrų ir juose žuvo 39 žmonės, šiemet užfiksuota 343 gaisrais (6,9 proc.) ir 14 žuvusiųjų (35,9 proc.) daugiau.

Šiemet žmonių aukų gaisruose pavyko išvengti birželio mėnesį, pernai – kovą.

2021–2025 m. gaisrų statistikos duomenimis, vidutiniškai per pirmąjį metų pusmetį kyla 4717 gaisrų, kuriuose žūsta 47 gyventojai.

Šiemet gaisrų – 12,2 proc., o juose žuvusiųjų – 12,8 proc. daugiau.

Apžvelgiant pastarųjų dešimties metų laikotarpį, per pirmąjį metų pusmetį daugiausia žmonių gaisruose žuvo 2017 m. (60 gyventojų), o mažiausiai – 2025 m. (39 gyventojai).

Šiemet kilo 5 gaisrai, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus, o 43 gaisrai nusinešė po vieną žmogaus gyvybę. Miestuose žuvo 16 žmonių (30,2 proc.), o miesteliuose bei kaimo vietovėse – 37 (69,8 proc.).

Aštuoniolika gyventojų žuvo Vilniaus apskrityje (iš jų 6 – Vilniaus rajone, 4 – Trakų rajone), 7 – Šiaulių apskrityje, po 5 – Kauno ir Klaipėdos apskrityse, po 4 – Marijampolės ir Panevėžio apskrityse, po 3 – Alytaus, Telšių ir Utenos apskrityse, 1 – Tauragės apskrityje.

Daugiausia žmonių gaisruose žuvo pirmadienį (11 gyventojų), mėnesio viduryje, t. y. nuo 11-tos iki 19-tos mėnesio dienos gaisruose žuvo 25 žmonės, arba 47 proc. žuvusiųjų, tragiškiausias paros laikas – nuo 20 val. vakaro iki 4 val. ryto (žuvo 32 gyventojai, arba 60 proc. žuvusiųjų).

Gaisruose žuvo 39 vyrai ir 11 moterų, o 3 asmenų tapatybė nenustatyta, žuvusių žmonių amžiaus vidurkis – 65 metai.

Penkiolika gyventojų žuvo dėl neatsargaus rūkymo, 11 – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų, 9 – dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi, 7 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, po 1 – dėl dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų eksploatavimo pažeidimų ir dėl pašalinio ugnies šaltinio, 3 – dėl kitų priežasčių. Dar 6 žuvusiųjų žūties priežastys tikslinamos.

Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 64 gyventojus, iš jų 2 vaikus, 378 pastatus, 104 transporto priemones, 618 gyvūnų.

Per 6 šių metų mėnesius gyvenamosios paskirties pastatuose kilo 1473 gaisrai, t. y. 27,8 proc. visų gaisrų, o juose žuvo 39 žmonės (iš jų 29 gyventojai – individualiuose gyvenamuosiuose namuose kilusiuose gaisruose).

Palyginti su 2025 m. tuo pačiu laikotarpiu, kai gyvenamosios paskirties pastatuose kilo 1180 gaisrų ir juose žuvo 32 gyventojai, šiemet gyvenamosios paskirties pastatuose gaisrų skaičius išaugo 24,8 proc., o juose žuvo 7 gyventojais, arba 21,9 proc., daugiau.

Miestuose gyvenamosios paskirties pastatuose šiemet kilo 630 gaisrų, kuriuose žuvo 9 žmonės, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 843 gaisrai, juose žuvo 30 žmonių.

Individualiuose gyvenamuosiuose namuose kilo 1074 gaisrai, iš jų 540 gaisrų – dėl dūmtraukiuose užsidegusių suodžių.

Šiemet 462 kartus liepsnojo pagalbinio ūkio paskirties pastatai (8,7 proc. visų gaisrų), juose žuvo 5 gyventojai. Dažniausiai degė ūkiniai pastatai (kilo 185 gaisrai), pirtys (90), garažai (47). 504 gaisrai kilo transporto priemonėse (9,5 proc. visų gaisrų), jų metu ugnis sugadino 260 lengvųjų automobilių. 53 gaisrai kilo gamybos ir pramonės paskirties pastatuose (1,0 proc. visų gaisrų).

1452 gaisrai kilo atvirosiose teritorijose, t. y. 27,4 proc. visų gaisrų. Jų metu išdeginta daugiau kaip 510 ha atvirųjų teritorijų. 66 proc. atvirųjų teritorijų gaisrų kilo kaimiškose vietovėse. Didžiausią dalį jų sudaro nenušienautose pievose kilę gaisrai.

Vilniaus apskrityje užgesinta 612 atvirųjų teritorijų gaisrų, Kauno – 206, Panevėžio – 120, o kitose apskrityse jų kilo mažiau.

Miestuose šiemet kilo 2496 gaisrai (46,2 proc. visų gaisrų), o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 2797 (52,8 proc.). Ugnis sunaikino 134 pastatus, 107 transporto priemones, 893 gyvūnus, 1731 kv. m gyvenamojo ploto, o 3233 kv. m šio ploto buvo sugadinta.

Pagrindinės gaisrų priežastys – pašalinis ugnies šaltinis (19,9 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimai bei gedimai (15,1 proc.), neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (12,9 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (8,8 proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (5,7 proc.), žolės, ražienų, augalininkystės atliekų deginimas (4,6 proc.), neatsargus rūkymas (3,2 proc.), savaiminis medžiagų užsidegimas (2,3 proc.).

Be to, įregistruoti 102 padegimai (1,9 proc.), o 505 gaisrų (9,5 proc.) priežastys dar tiriamos.

Be gaisrų gesinimo, ugniagesiai gelbėtojai sausio-birželio mėnesiais atliko 7415 gelbėjimo darbų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo atlikta 6810 gelbėjimo darbų, šiemet jų poreikis išaugo 8,9 proc.

Ugniagesiai gelbėtojai 2750 kartų teikė pagalbą gyventojams buityje, iš jų 966 darbai – techninė pagalba: nuo sniego, vėjo ar lietaus nugriuvusių medžių, nukritusių šakų šalinimas, užklimpusių automobilių ištraukimas ir kt. 2879 kartus ugniagesiai talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, iš jų 1896 darbai – pagalba greitosios medicinos pagalbos darbuotojams (šių darbų skaičius šiemet, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo 21,5 proc.). 896 kartus jie padėjo žmonėms autoavarijose, kur, naudodami specialiąją gelbėjimo įrangą bei kitas priemones, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 64 nukentėjusius asmenis ir ištraukė 13 žuvusiųjų.

156 kartus ugniagesiams gelbėtojams teko dirbti vandenyje (iš jų 39 darbai atlikti ant ledo). Darbų vandenyje metu jie ištraukė 46 skenduolius, iš jų 1 vaiką, ir išgelbėjo 15 gyventojų, iš jų 1 vaiką.

Vyrai sudaro 76 proc. ugniagesių gelbėtojų iš vandens telkinių ištrauktų nuskendusių žmonių. Daugiausia skenduolių ištraukta Kauno (12 skenduolių) ir Panevėžio (9) apskrityse.

302 kartus ugniagesiai budėjo nukenksminant sprogmenis, 339 kartus teko likviduoti cheminius incidentus, 30 kartų rinkti gyvsidabrį ir kt. Gelbėjimo darbų metu jie išgelbėjo 127 gyventojus, iš jų 13 vaikų.

Remiantis penkerių metų atliktų darbų vandenyje duomenimis, vidutiniškai liepos mėnesį ugniagesiai gelbėtojai iš vandens telkinių ištraukia 18 skenduolių, iš jų 1 nepilnametį.

Todėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas įspėja gyventojus būti ypač atsargius prie vandens telkinių: nesimaudyti nežinomose, nuošaliose vietose, ypač išgėrus alkoholinių gėrimų.

Saugiau pasirinkti paplūdimį arba vietą, kur maudosi daugiau žmonių ir budi gelbėtojai. Nepalikti prie vandens be priežiūros mažamečių vaikų.