Palyginti su 2025 m. tuo pačiu laikotarpiu, kai kilo 6949 gaisrai ir juose žuvo 55 žmonės, šiemet gaisrų skaičius padidėjo 2,5 proc. (177 gaisrais), o žuvusiųjų skaičius – 12,7 proc. (7 žmonėmis).
2021–2025 m. gaisrų statistikos duomenimis, vidutiniškai per dešimt pirmųjų metų mėnesių kyla 6970 gaisrų, kuriuose žūsta 62 žmonės.
Šiemet gaisrų – 2,2 proc. daugiau, o juose žuvusiųjų skaičius lygus penkerių metų vidurkiui. Apžvelgiant pastarųjų dešimties metų duomenis, per dešimt mėnesių daugiausia žmonių gaisruose žuvo 2016 m. (85 gyventojai), o mažiausiai – 2022 m. (49).
Pamatykite: Vilniuje viduryje gatvės užsidegė automobilis – užfiksuoti milžiniški dūmai
Šiemet kilo 6 gaisrai, kuriuose žuvo po du žmones, o 50 gaisrų nusinešė po vieną žmogaus gyvybę. Miestuose žuvo 18 žmonių (29,0 proc.), o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 44 žmonės (71,0 proc.), t. y. kaimiškose vietovėse gaisruose žūsta 2,4 karto daugiau žmonių nei miestuose.
Dvidešimt gyventojų žuvo Vilniaus apskrityje (iš jų 7 – Vilniaus rajone, po 4 – Vilniaus mieste ir Trakų rajone), 9 – Kauno apskrityje, 8 – Šiaulių apskrityje, 6 – Klaipėdos apskrityje, 5 – Panevėžio apskrityje, 4 – Marijampolės apskrityje, po 3 – Alytaus, Telšių ir Utenos apskrityse, 1 – Tauragės apskrityje.
Susiję straipsniai
Daugiausia žmonių gaisruose žuvo pirmadienį (12 gyventojų). Mėnesio viduryje, t. y. nuo 11-osios iki 19-osios mėnesio dienos, gaisruose žuvo 30 žmonių, arba 48 proc. visų žuvusiųjų.
Tragiškiausias paros laikas – nuo 19 val. vakaro iki 4 val. ryto (žuvo 40 gyventojų, arba 65 proc. visų žuvusiųjų). Gaisruose žuvo 45 vyrai ir 13 moterų, o 4 asmenų tapatybė nenustatyta. Žuvusių žmonių amžiaus vidurkis – 65 metai.
Šešiolika gyventojų žuvo dėl neatsargaus rūkymo, po 11 – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų ir dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi, 10 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, po 1 – dėl dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų eksploatavimo pažeidimų, dėl tyčinės žmonių veikos (padegimų), dėl sprogimų ir dėl pašalinio ugnies šaltinio, 3 – dėl kitų priežasčių. Dar 7 žuvusiųjų žūties priežastys tikslinamos.
Gaisrų metu šiemet ugniagesiai išgelbėjo 88 žmones, iš jų – 3 vaikus, taip pat 498 pastatus, 137 transporto priemones ir 811 gyvūnų.
Kaip rodo kelerių metų gaisrų statistika, daugiausia žmonių žūsta atšalus orams, šildymo sezono metu. Per penkerius metus lapkričio ir gruodžio mėnesiais gaisruose žuvo 111 žmonių – vidutiniškai po 11 žmonių per mėnesį.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas įspėja ir prašo gyventojų elgtis su ugnimi itin atsargiai: nepalikti be priežiūros besikūrenančios krosnies, į elektros tinklą įjungtų elektrinių šildymo prietaisų, nerūkyti lovoje, nepalikti be priežiūros vienų mažamečių vaikų.
Didesnis gaisrų skaičius – miesteliuose ir kaimo vietovėse
Per 10 šių metų mėnesių gyvenamosios paskirties pastatuose kilo 1831 gaisras, t. y. 25,7 proc. visų gaisrų, o juose žuvo 46 žmonės (iš jų 34 gyventojai – individualiuose gyvenamuosiuose namuose kilusiuose gaisruose).
Palyginti su 2025 m. tuo pačiu laikotarpiu, šiemet gyvenamosios paskirties pastatuose kilo 16,8 proc. daugiau gaisrų, tačiau juose žuvusių žmonių skaičius išliko nepakitęs.
Miestuose gyvenamosios paskirties pastatuose šiemet kilo 820 gaisrų, kuriuose žuvo 11 žmonių, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 1011 gaisrų, nusinešusių 35 žmonių gyvybes.
Individualiuose gyvenamuosiuose namuose kilo 1284 gaisrai, iš jų 624 gaisrai – dėl dūmtraukiuose užsidegusių suodžių.
Šiemet 631 kartą liepsnojo pagalbinio ūkio paskirties pastatai (8,9 proc. visų gaisrų), juose žuvo 5 gyventojai. Dažniausiai degė ūkiniai pastatai (kilo 257 gaisrai, kuriuose žuvo 1 žmogus), pirtys (119 gaisrų, žuvo 2 žmonės), garažai (67 gaisrai).
818 gaisrų kilo transporto priemonėse (11,5 proc. visų gaisrų), jų metu ugnis sugadino 410 lengvųjų automobilių. 86 gaisrai kilo gamybos ir pramonės paskirties pastatuose (1,2 proc. visų gaisrų).
1757 gaisrai kilo atvirosiose teritorijose, t. y. 24,7 proc. visų gaisrų. Jų metu išdeginta daugiau kaip 621 ha atvirųjų teritorijų. 66 proc. atvirųjų teritorijų gaisrų kilo kaimiškose vietovėse.
Didžiausią dalį jų sudaro nenušienautose pievose kilę gaisrai. Vilniaus apskrityje užgesinti 728 atvirųjų teritorijų gaisrai, Kauno – 248, Panevėžio – 146, o kitose apskrityse jų kilo mažiau.
Miestuose šiemet kilo 3466 gaisrai (48,6 proc. visų gaisrų), o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 3660 gaisrų (51,4 proc.). Ugnis sunaikino 172 pastatus, 176 transporto priemones, 940 gyvūnų, 2193 kv. m gyvenamojo ploto, o 4082 kv. m šio ploto buvo sugadinta.
Pagrindinės gaisrų priežastys – pašalinis ugnies šaltinis (18,7 proc.), neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (13,9 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimai bei gedimai (12,7 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (10,3 proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (6,4 proc.), žolės, ražienų, augalininkystės atliekų deginimas (4,8 proc.), neatsargus rūkymas (3,4 proc.), savaiminis medžiagų užsidegimas (2,2 proc.).
Be to, įregistruoti 194 padegimai (2,7 proc.), 47 gaisrai kilo dėl vaikų išdykavimo su ugnimi (0,7 proc.), dėl žaibo iškrovos kilo 19 gaisrų (0,3 proc.), o 523 gaisrų (7,3 proc.) priežastys dar tiriamos.
Per dešimt šių metų mėnesius atlikta per 14 tūkst. gelbėjimo darbų
Be gaisrų gesinimo, ugniagesiai gelbėtojai sausio–spalio mėnesiais atliko 14565 gelbėjimo darbus. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo atlikti 11828 gelbėjimo darbai, šiemet jų poreikis išaugo 23,1 proc.
Ugniagesiai gelbėtojai 6652 kartus teikė pagalbą gyventojams buityje, iš jų 3586 darbai – techninė pagalba (tarp jų net 3148 darbai – nuo vėjo, lietaus ar sniego nuvirtusių medžių bei nukritusių šakų šalinimas).
Pernai per tą patį laikotarpį buvo atlikti 1662 techninės pagalbos darbai, t. y. šiemet jų skaičius išaugo daugiau nei du kartus (115,8 proc.).
Ugniagesiai gelbėtojai 4725 kartus talkino kitoms specialiosioms tarnyboms. Iš jų 3096 kartus buvo teikiama pagalba greitosios medicinos pagalbos darbuotojams – tai 20,1 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.
1601 kartą jie padėjo žmonėms eismo įvykiuose, kuriuose, naudodami specialiąją gelbėjimo įrangą ir kitas priemones, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 152 nukentėjusius asmenis ir ištraukė 32 žuvusiuosius.
276 kartus ugniagesiams gelbėtojams teko dirbti vandenyje (iš jų 40 darbų atlikta ant ledo). Atlikdami šiuos darbus, jie ištraukė 80 skenduolių, iš jų – 3 vaikus, ir išgelbėjo 34 žmones, iš jų – 1 vaiką.
Vasaros laikotarpiu iš vandens telkinių buvo ištraukti 38 nuskendę žmonės, t. y. 48 proc. visų ištrauktų skenduolių.
Vyrai sudaro 76 proc. iš vandens telkinių ištrauktų nuskendusių žmonių. Daugiausia skenduolių ištraukta Kauno ir Vilniaus apskrityse – po 15 žmonių.
502 kartus ugniagesiai budėjo nukenksminant sprogmenis, 617 kartų likvidavo cheminius incidentus, 52 kartus rinko gyvsidabrį ir kt.
Gelbėjimo darbų metu išgelbėti 305 žmonės, iš jų – 24 vaikai.