Į priekį veržiasi Kauno gimnazijos
Žurnalas „Reitingai“ pranešė, jog šiemet buvo atnaujinti gimnazijų vertinimo kriterijai.
„Vertindami gimnazijas, tradiciškai atskyrėme mokyklas, kurios atsirenka mokinius ir kurios priima mokinius pagal taip vadinamą teritorinį principą. Taip pat išskyrėme mokyklas pagal vadinamąjį savivaldybės socialinį-ekonominį gyventojų kontekstą.
Įdomu tai, kad tarp 100-o geriausių šalies mokyklų net ketvirtadalis yra gimnazijos iš žemo socialinio – ekonominio konteksto savivaldybių“, – skelbiama išplatintame pranešime. Ketvirtadalis gimnazijų pasiekia gerų akademinių rezultatų (sąrašas žemiau).
Iš viso buvo vertintos 368 gimnazijos, kurių abiturientai 2020 m. laikė valstybinius brandos egzaminus (VBE).
„Tiek tarptautinių tyrimų antrinės analizės, tiek nacionalinis gimnazijų reitingas, sudarytas remiantis VBE rezultatais, rodo tendenciją, kad savivaldybių ir valstybinės mokyklos pradeda atsilikti konkurencinėje kovoje su privačiomis mokyklomis.
Viena vertus, tai yra gerai, kita vertus – tai dar labiau padidins socialinę atskirtį (tarp tėvų, išgalinčių mokslinti vaikus geriausiose privačiose mokyklose, ir tėvų, tegalinčių rinktis artimiausią mokyklą pagal gyvenamąją vietą).
Ši konkurencija ypač ženkli Kaune bei Klaipėdoje. Ir kol kas tik Vilniaus savivaldybės mokyklos yra sunkiau pajudinamos iš ilgus metus užimamų aukštų pozicijų“, – aiškina žurnalo „Reitingai“ atstovai.
Pastebima, kad šiemet ypač dideli poslinkiai vyko Kaune, čia į viršų šovė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazija, išstūmusi abi jėzuitų gimnazijas.
Taigi, atrankinių mokyklų 5-ukas atrodo taip:
1. Vilniaus licėjus
2. KTU gimnazija
3. Vilniaus Žirmūnų gimnazija
4. LSMU gimnazija
5. Vilniaus M.Biržiškos gimnazija
Vadinamųjų neatrankinių mokyklų pirmosios pozicijos atrodo taip:
1. Klaipėdos licėjus
2. Panevėžio J.Balčikonio gimnazija
3. Vilniaus S.Daukanto gimnazija
4. Kauno „Saulės“ gimnazija
5. Šiaulių J.Janonio gimnazija
6. „Saulės“ privati gimnazija (Vilnius)
7. Vilniaus Žvėryno gimnazija
8. Vilniaus Valdorfo mokykla
9. Pranciškonų gimnazija (Kretinga)
10. Marijampolės šv. Cecilijos gimnazija
Antrą kartą greta gimnazijos vietos reitinge pateikiama ir vieno mokinio mokymo kiekvienoje gimnazijoje kaina. Tiesa, šis kriterijus nevertinamas.
Brangiausiai vieno mokinio išlaikymas atsieina:
– Vilniaus r. Buivydžių T. Konvickio gimnazijoje – 8501 eurų,
– Neringos gimnazijoje – 7999 eurai,
– Vilniaus r. Medininkų šv. Kazimiero gimnazijoje – 7433 eurai,
– Vilkaviškio r. Gražiškių gimnazijoje – 7008 eurai,
– Trakų r. Onuškio D.Malinausko gimnazijoje – 6652 eurai.
Mažiausiai vieno mokinio mokymas atsieina šiose mokyklose:
– Kelmės J.Graičiūno gimnazijoje – 945 eurai,
– Vilniaus Gabijos gimnazijoje – 1358 eurai,
– Vilniaus Fabijoniškių gimnazijoje – 1612 eurų,
– Vilniaus Ozo gimnazijoje – 1622 eurai,
– Kauno J.Jablonskio gimnazijoje – 1789 eurai.
Pradinių mokyklų ir progimnazijų vertinimas
Žurnalas „Reitingai“ septintą kartą pristatė ir absoliučios daugumos šalies mokyklų, pastaruosius trejus metus dalyvavusių nacionaliniuose moksleivių pasiekimų patikrinimuose (anksčiau vadintuose standartizuotais testais) vertinimą.
Pagal ketvirtokų trejų paskutinių metų pasiekimus pirmauja:
1. Kauno P.Mašioto pradinė mokykla
2. Kauno mokykla – darželis „Šviesa“
3. Vilniaus darželis – mokykla „Dainorėliai“
Pagal aštuntokų trejų pastarųjų metų pasiekimus pirmauja:
1. Klaipėdos Tauralaukio progimnazija
2. Vilniaus J. Basanavičiaus progimnazija
3. Vilniaus Žemynos progimnazija
Pagrindinių mokyklų vertinimas
Pagrindinių mokyklų vertinimas atliktas remiantis dešimtokų (pastarųjų trejų metų) laikytais pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) rezultatais.
Iš viso Lietuvoje yra apie 250 pagrindinių mokyklų, tačiau jų dydis yra skirtingas, dėl to skirstymas vykdytas pagal mokinių skaičių.
Stipriausia pagrindinė mokykla kategorijoje nuo 1 iki 9 (dešimtokų) yra Lazdijų rajono Krosnos pagrindinė mokykla.
Stipriausia pagrindinė mokykla, kurioje mokosi iki 23 dešimtokų, yra Lazdijų rajono Šeštokų pagrindinė mokykla.
Stipriausia pagrindinė mokykla, kurioje mokosi daugiau nei 24 dešimtokai, yra Plungės Senamiesčio pagrindinė mokykla.
O tarp pagrindinių tautinių mažumų mokyklų stipriausia yra Senųjų Trakų A.Stelmachovskio pagrindinė mokykla.
Universitetų lyderis nesikeičia
Aštuntą kartą pristatomas ir institucinis universitetų reitingas.
Geriausių valstybinių universitetų 5-ukas atrodo taip:
1. Vilniaus universitetas, surinkęs 74,43 taško (pernai jis taip pat buvo pirmas);
2. Kauno technologijos universitetas, surinkęs 71,65 taško (pernai jis taip pat buvo antras);
3. Vytauto Didžiojo universitetas, surinkęs 69,17 taško vėl grįžo į trejetuką (pernai jis buvo ketvirtas);
4. Vilnius TECH universitetas, surinkęs 63,63 taško (pernai jis buvo trečias);
5. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, surinkęs 60,15 taško (pernai jis buvo penktas).
Privačių universitetų pozicijos:
1. ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, surinkęs 64,55 taško (pernai jis taip pat buvo pirmas);
2. Europos humanitarinis universitetas, surinkęs 55,52 taško (pernai jis buvo trečias);
3. LCC Tarptautinis universitetas, surinkęs 38,12 taško (pernai jis buvo antras).
Kolegijų reitingas
Valstybinių kolegijų reitingo geriausiųjų penketuke:
1. Vilniaus kolegija, daugiau kaip 71,96 taško iš galimų surinkti 100 taškų (pernai ši kolegija taip pat buvo pirma);
2. Kauno technikos kolegija (surinkusi 71,15 taško (pernai ši kolegija buvo ketvirta);
3. Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla (71,04 taško (pernai ši kolegija irgi buvo trečia);
4. Kauno kolegija, surinkusi 67,25 taško smuktelėjo žemyn (pernai ši kolegija buvo antra);
5. Šiaulių valstybinė kolegija surinkusi (64,43 taško) pakilo aukštyn (pernai ši kolegija buvo septinta).
O štai nevalstybinių kolegijų reitinge pirmauja:
1. Šv. I. Lojolos kolegija, surinkusi 75,58 taško. Ji pirmą kartą iškopė į pirmą vietą (beje, pernai ši kolegija pirmą kartą buvo pasiekusi antrą reitingo vietą);
2. Vilniaus dizaino kolegija, surinkusi 64,07 taško užleido poziciją (pernai ši kolegija buvo pirma);
Ir tai yra šio reitingo naujiena.
Pasak rengėjų, šiemet reitinguojant aukštąsias mokyklas buvo dar labiau sureikšminta priimamų studentų kokybė, studijų vietos pasirinkimas pirmuoju pageidavimu, studentų nubyrėjimas, absolventų įsidarbinamumas bei gaunamas atlyginimas praėjus nuo studijų vieneriems metams ir darbdavių nuomonė apie absolventų parengimo kokybę. Šiais pokriterijais siekta kompensuoti nepakankamai reprezentatyvia tapusią studentų nuomonę.
