Dabartinis kontekstas išryškino istorijos svarbą
„Sekėsi gerai – buvo lengvesnių užduočių, buvo ir sunkesnių, bet manau, kad viskas puikiai“, – po egzamino džiaugėsi Vilniaus Žirmūnų gimnazijos abiturientė Augustina.
Pasak jos, egzamino užduotys buvo susijusios su kunigaikščių Gedimino, Vytauto ir Algirdo valdymu, Paryžiaus taikos konferencija, Pirmuoju Pasauliniu karu, partizanais ir Prancūzijos revoliucija.
Augustina tikisi iš egzamino surinkti bent 70 procentų, o savo ateitį sieja su finansų studijomis Lietuvoje.
Kita šios gimnazijos moksleivė Erika teigė, kad tikėjosi kiek kitokių temų, tačiau egzaminas jai taip pat nepasirodė sudėtingas.
„Testas buvo lengvas, gal tik su kunigaikščiais buvo kiek sunkiau. Visos temos buvo žinomos ir išmoktos, nors tikėjausi klausimų apie trėmimus, okupaciją ar Gegužės 3-osios Konstituciją, bet jų nebuvo“, – kalbėjo Erika.
Nors ketina sparnus kelti į Olandiją, mergina sako iš egzamino besitikinti gauti iki 90 procentų įvertinimą.
Abi merginos vieningai sutinka, kad mokytis istorijos yra itin svarbu, ypač dabartiniame įvykių kontekste.
„Istorija visais liks svarbiu mokslu, nes svarbu mokytis iš praeities klaidų. Kaip matome, dauguma tautų nepasimokė iš savo klaidų, ir daromos vis naujos. Tad tai visada išliks aktualu“, – portalui lrytas.lt sakė Augustina.
„Istorija moko analizuoti įvykius ir žiūrėti į juos iš visų perspektyvų“, – pritarė Erika.
Žirmūnų gimnazijos dvyliktokė Kamilė sakė, kad egzamine tikėjosi platesnių, daugiau analizės reikalaujančių temų, tačiau iš esmės liko nenusivylusi. Jos teigimu, istorijos mokymuisi nuotolinis ugdymas didelės įtakos nepadarė.
„Žinoma, mokykloje būtų buvę geriau ruoštis, o paskutinė savaitė namuose buvo visiškai darbo ir pasiruošimo savaitė. Nuotolinis ugdymas tam tikriems dalykams buvo labai geras, pavyzdžiui, lietuvių kalbai ar istorijai.
Kas liečia tiksliuosius mokslus, rezultatai turbūt parodys, kad nebuvo labai gerai mokytis namuose“, – portalui lrytas.lt kalbėjo mergina.
Pasak jos, šis egzaminas įtakos turės tik tuo atveju, jei reikės rinktis pedagogikos studijas, tačiau tai – atsarginis Kamilės variantas.
„Gal egzaminą renkasi ir nedaug abiturientų, bet šis mokslas labai įdomus. Manau, kad dar šios dvyliktokų laidos tarpe istorija yra labai svarbus mokomasis dalykas“, – svarstė Kamilė.
Pritrūko motyvacijos
Vis tik portalo lrytas.lt kalbintam Benui egzaminas pasirodė sudėtingas.
„Jei būčiau pasimokęs daugiau, gal būtų geresni rezultatai, bet užduotys nebuvo labai lengvos – praeitų metų buvo tikrai lengvesnės“, – sakė vaikinas.
Pasak jo, paskutiniais mėnesiais nelabai užteko ir motyvacijos, tačiau sprendimas bent trumpam sugrąžinti dvyliktokus į klases buvo labai naudingas.
Benas tikisi iš egzamino surinkti nuo 50 iki 70 procentų, tai – penktasis jo brandos egzaminas.
„Esu pasirinkęs daug egzaminų – visų nereikia, bet geriau išsilaikyti dabar, jei norėčiau ateityje pasikeisti studijas. Ketinau studijuoti užsienyje, bet šiemet nepavyko, tai liksiu Lietuvoje“, – teigė abiturientas.
Kandidatų šiemet mažiau
Istorijos egzaminą laikyti pasirinko per 8,5 tūkst. kandidatų – beveik 400 mažiau, nei prieš metus.
Maksimalus taškų skaičius už teisingai atliktą egzamino užduotį yra 100, preliminari egzamino išlaikymo riba – 16 egzamino taškų.
Egzamino užduotis susideda iš dviejų dalių. Pirmoji dalis – klausimai su pasirenkamaisiais atsakymais, tai yra pateikiami keturi pasirenkamieji atsakymai, iš kurių vienas yra teisingas. Antrąją dalį sudaro atviro tipo klausimai pagal pateiktus istorijos šaltinius.
Po 50 procentų užduočių sudaro pasaulio istorijos bei Lietuvos istorijos temos. Egzamine pateikiamos užduotys, susijusios su vidurinių ir naujųjų amžių bei naujausiosios istorijos įvykiais, reiškiniais, datomis, sąvokomis bei asmenybėmis, jų vertinimu.
Iš viso brandos egzaminus šiemet pasirinko laikyti apie 27,7 tūkst. jaunuolių.
