Apie pedagogo profesiją ir jos subtilybes „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ diskutavo Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos vicekanclerė doc. dr. Ilona Tandzegolskienė ir pradinio ugdymo pedagogikos ir ankstyvosios užsienio kalbos I kurso studente Agnė Staupelytė.
Kviečia dirbti ir studentus
Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos vicekanclerė doc. dr. Ilona Tandzegolskienė laidoje teigė, kad situacija dėl pedagogų stygiaus nerimą kelia jau kelerius pastaruosius metus. Jos teigimu, ypač trūksta dalykų mokytojų, tad ugdymo įstaigų vadovai jų paieška užsiima visus mokslo metus.
„Mokyklų direktoriai mums rašo ir skambina ištisus metus, jau kviečia ir studentus – klausia, ar turime įstojusių į pedagogiką, kurie jau galėtų ateiti dirbti į mokyklą.
Situacija tikrai yra nepavydėtina, nes jau prieš dvejus metus atliktas tyrimas rodė, kad pedagogų trūksta. Vien Kauno rajone trūksta 28 ikimokyklinio ugdymo mokytojų etatų. Reikia tiksliųjų mokslų atstovų – matematikų, biologų, chemikų, fizikų“, – kalbėjo I.Tandzegolskienė.
Pasak jos, norinčiųjų studijuoti matematikos ar biologijos mokslus netrūksta, tačiau itin sudėtinga situacija yra su fizika ar chemija, kurios jaunuolių tiesiog nesudomina.
„Yra keli aspektai: studentai matematiką ar biologiją renkasi, populiari yra ir pradinio ugdymo programa, o štai trūksta arba nepasirenka chemijos ir fizikos. Sklando gandai, kad šitos disciplinos mūsų studentų nesudomina“, – svarstė VDU Švietimo akademijos vicekanclerė.
Pradinio ugdymo pedagogikos ir ankstyvosios užsienio kalbos I kurso studentė Agnė Staupelytė pedagogės kelią pasirinko visai neseniai. Nors jos brandos egzaminų rezultatai suteikė jai galimybę rinktis bet kokias studijas, ji sako pajautusi, kad pedagogika – jos kelias.
Merginos teigimu, motyvacijos jai suteikė savitas požiūris į mokytojo darbą.
„Tikrai galėjau daug ką pasirinkti ir labai daug svarsčiau, bet galiausiai pajaučiau, kad iš visų karjeros sričių švietimo sritis man yra šviesiausia. Joje gali daugiausiai sukurti prasmės.
Kai ėjau į šią sritį, turėjau dvi realybes savo priešakyje – viena buvo ta tradicinė realybė, kurią visi ir mato, kad mokytojas nueina, su vaikais kovoja ir gauna mažą atlyginimą. O kita relaybė, kuri daugiau idealistinė – kas yra mokytojas man. Man pirmiausia mokytojas yra genijus, toks kūrėjas, kuris taip geba perteikti žinias, kad jį visi supratsų.
Man mokytojas yra žydinti asmenybė, kuri ir kitus įkvepia žydėti. Tai aš su tokiomis mintimis ir stojau, visiškai atmesdama tas realybes, kurias man siūlo tradicinė mokykla ir visi, kurie bandė atkalbėti“, – aiškino studentė.
Renkasi patys gabiausi
Pasak A.Staupelytės, mokytojo profesija gali tapti patrauklia tik tuo atveju, jeigu pedagogai patys rodys įkvepiančius savo pavyzdžius kitiems.
„Mums, kaip jauniems mokytojams, reikėtų parodyti tą kitą realybę – kad mokytojas turi būti klestintis, žydintis, visiškame ryšyje su mokiniais. Kai mes pradėsime rodyti tokius klestinčio mokytojo pavyzdžius, tai natūraliai atplauks srautas į pedagogikos studijas“, – kalbėjo studentė.
Ji teigė, kad noro mokyti neatima ir darbo užmokestis, kuris neretai tampa didžiausiu galvos skausmu pedagogams. Pasak merginos, mokytojas yra laisvas kurti, ieškoti ir papildomų pajamų šaltinių, reikia tik noro.
„Jeigu tai yra tavo širdies darbas, tai automatiškai ir pajamos ateis. Kiek įdedi energijos, tiek ir grįžta. Aš esu atstovė to požiūrio, kad mokytojas yra kūrėjas, o ne sistemos varžtelis“, – sakė A.Staupelytė.
VDU Švietimo akademijos vicekanclerė kalbėjo, kad vien praėjusiais metais apie trylika šimtukininkų pasirinko įvairias pedagogines disciplinas ir norėjo tapti mokytojais.
„Turime tų gerųjų pavyzdžių. Patys studentai yra labai aktyvūs bendrąja prasme, labai aukštas ir mokymosi pasiekimų lygis.
Labai smagu, kad šimtukininkai ateina ir rodo pavyzdį, kad šioje profesijoje tikrai galima save realizuoti, o pedagogika yra geras kelias ir stiprus pasirinkimas“, – sakė I.Tandzegolskienė.
Pasak jos, pastaruoju metu į pedagogiką stoja itin stiprūs, iniciatyvūs jaunuoliai, norintys augti jau nuo pat pirmo kurso.
Tačiau VDU Švietimo akademijos atstovė pripažįsta, kad kai kurios problemos švietimo srityje dar tikrai nedingo.
„Mes turėtumėme kalbėti apie amžiaus tarpsnį. Mokytojų karta jau yra vyresnė, atsirado nemaži kartų skirtumai, kartais jie net nesusišneka. Mokytojui reikia palaikymo – jis prisiima daug atsakomybės, turi parengti žmogų gyvenimui.
O šalia jo yra daug jam tenkančių atsakomybių – ir parengti, ir paruošti egzaminui, ir parengti gyvenimui. Visko yra labai daug, ir reikėtų kalbėti ir apie mokytojų pagalbą“, – sakė I.Tandzegolskienė.
Ji išskyrė ir itin ryškią mokytojų perdegimo problemą bei finansus.
„Šioje vietoje diskutuoti jau neverta – kiek mokytojas vertas, koks turi būti jo atlyginimas? Jis turi būti orus, tikrai turi būti kitokie skaičiai. Antras momentas yra sistemoje egzistuojanti pagalba ir kvalifikacijos kėlimas, kuris irgi yra sistemingas“, – teigė VDU Švietimo akademijos vicekanclerė.
Jos teigimu, tam, kad mokytojo profesija pagaliau taptų prestižine, reikalingi sisteminiai pokyčiai.
„Iš vienos pusės, tikrai daroma nemažai – ir patys universitetai vykdo įvairiausius projektus, kviečia, kalbasi su pedagogais. Taip pat ir ministerija deda daug pastangų. Bet čia reikia kalbėti apie stabilumą ir subalansavimą pačios sistemos.
Tai ir atlygio sistema, ir nuoseklus tobulėjimas, kvalifikacijos kėlimas, tai ir klasės, nes jose vaikų tikrai yra daug. Vienas iš momentų galėtų būti persvartyti, ar tikrai klasėje turėtų būti tiek vaikų. Ir, žinoma, galimybė mokytis ir augti“, – sakė I.Tandzegolskienė.
