„Švietimo problemų analizę vykdome antrus metus iš eilės. Viena iš didžiausių švietimo ir kitų sektorių problemų – atsakingų ministerijų nesugebėjimas analizuoti duomenis ir, jais remiantis, priimti sprendimus. Savo darbu siekiame Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) pasiūlyti konkrečius veiksmus, kaip gerinti pedagogų ekonomines, socialines ir darbo sąlygas bei gerinti mokinių ugdymo kokybę.
Pernai metų analizė dėl ikimokyklinio, priešmokyklinio ir švietimo pagalbos finansavimo būklės paspartino teigiamus sprendimus, pavyzdžiui, išjudino švietimo pagalbos specialistų darbo užmokesčio kėlimo klausimą. To tikimės ir šiemet“, – pabrėžia LŠMPS pirmininkas Egidijus Milešinas.
Pagal viešai ŠMSM pateikiamus duomenis, 2020-2021 mokslo metais Lietuvos mokyklose pagal bendrojo ugdymo programas dirbo 27 682 mokytojai. Tačiau, Lietuvos savivaldybių duomenimis, 2020-2021 mokslo metais savivaldybėse yra 26 784,81 mokytojų etatų. Tai reiškia, kad mokytojų Lietuvoje yra daugiau negu valstybė skiria etatų.
Tuo tarpu LŠMPS atlikta savivaldybių apklausa atskleidė, kad ne mažiau kaip 592 mokytojų etatus užima mokyklų vadovai, jų pavaduotojai ar kiti pedagoginiai darbuotojai (8 savivaldybių merai nepateikė arba pateikė nepilną informaciją) bei, LŠMPS duomenimis, ne mažiau kaip po 1,9 mokytojų etato įstaigose yra nuolat nepanaudojami.
„ŠMSM viešai skelbia informaciją, kad nepanaudojama apie 6 000 etatų, todėl darome išvadą, kad mokyklų direktoriai nepanaudoja maždaug penktadalio etatų. Arba paprasčiau tariant – apie 120 mln. eurų per metus, skirtų mokytojams, direktoriai galimai išleidžia savo nuožiūra“, – teigia E.Milešinas.
Įstatymu nustatyta tvarka, mokytojas, dirbantis pilnu etatu – 1 512 val. per metus arba 36 val. per savaitę, kurio pedagoginis stažas yra trumpesnis nei dveji metai ir neturi kvalifikacinės kategorijos, per mėnesį gauna 1 223,07 eurus prieš mokesčius. Po mokesčių pradedančiajam mokytojui lieka apie 733 eurus.
Mokytojas, turintis didesnį nei 25 metų pedagoginį darbo stažą ir eksperto kvalifikacinę kategoriją, uždirba 1 718,67 eurų prieš mokesčius. Po mokesčių patyrusiam pedagogui lieka maždaug 1 031 euras.
Skaičiuojant mokytojų bendrą galimą vidutinį darbo užmokestį, atsižvelgiant į darbo užmokesčio pokytį pagal mokytojų kvalifikacines kategorijas bei pedagoginį darbo stažą, 2020-2021 mokslo metais jis siekė 1 411,63 eurų arba apie 846 eurus po mokesčių.
Pasak LŠMPS, svarbu atkreipti dėmesį, jog atlyginimas skaičiuojamas už darbą pilnu etatu. Be to, būtina paminėti, kad darbo apmokėjimo įstatyme, kuriuo reglamentuojamas mokytojų darbo užmokestis, yra numatyta galimybė mokytojams darbo užmokestį didinti iki 20 proc. dėl veiklos sudėtingumo.
Ministerijos skelbiamais duomenimis, 2020-2021 mokslo metais mokytojai dirbo vidutiniškai 0,7 etato dalimi. 27 682 mokytojai dalinosi apie 19 300 etatų. Todėl mažiausias galimas priskaičiuotas darbo užmokestis 2020-2021 mokslo metais buvo 856,15 eurai arba apie 513 eurų po mokesčių. Tuo tarpu didžiausias galimas priskaičiuotas atlyginimas siekė 1 203,07 eurus arba apie 842 eurus po mokesčių.
„Dabartinė sistema teoriškai galėtų tinkamai veikti ir situacija švietime galėtų būti geresnė, tačiau to pirmiausiai turėtų norėti savivaldybių merai ir mokyklų vadovai bei patys mokytojai. Be to, ir ministerija nuolat daro klaidas. 2018 m. prailginus mokslo metus viena savaite, lėšų tam papildomai nebuvo skirta. Dėl to mokytojai netenka maždaug apie 700 etatų arba 15 mln. eurų kasmet“, – pastebi E.Milešinas.
„Siekdami didesnių atlyginimų, mokytojai ir patys turi pradėti pokyčius. Darbo užmokestis turi būti nustatomas švietimo įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje, kurios kūrime turi dalyvauti ir profesinė sąjunga.
Ten, kur veikia stiprios profesinės sąjungos, darbo apmokėjimo sistemos yra aiškios ir konkrečios, todėl mokytojai privalo būti aktyvūs ir burtis į profesines sąjungas, kad užtikrintų savo teisę į teisingą darbo užmokestį“, – pabrėžia LŠMPS vadovas.
