Rugpjūčio 18-19 dienomis vyko Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos organizuojamas diskusijų forumas „Kokie pokyčiai laukia švietimo sistemos?“
Diskusijoje apie švietimo ateitį paliesta ir „Tūkstantmečio mokyklų“ programa, kurią ministerija pristatė dar pavasarį.
Investuos ne į visas mokyklas
Seimo Švietimo ir mokslo reikalų komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas kalbėjo, kad „Tūkstantmečio mokyklų“ idėja iš pradžių kėlė daug klausimų ir nerimo, tačiau šio projekto koncepcija jau išgryninta ir teikianti optimizmo.
„Buvo daug nesupratimo, kad tai esą bus elitinės mokyklos ypatingiems vaikams, bet vis tik neseniai ministerija Seimo komitete pristatė jau išgrynintą koncepciją, ir manau, kad ją dabar reikėtų daugiau viešinti“, – sakė A.Žukauskas.
Pasak jo, „Tūkstantmečio mokyklos“ idėja yra ta, kad kuo daugiau vaikų galėtų gauti labai gerą išsilavinimą.
„Problema ta, kad mes turime per didelę atskirtį. Turime labai gerų mokyklų, labai gerų mokytojų ir vaikų, bet yra kitas galas – prastos mokyklos, sąlygų neturintys dirbti mokytojai ir daugybė vaikų, kurie negali gauti jų poreikius atitinkantį XXI amžiaus išsilavinimą.
Ši idėja nukreipta į tai, kad gerų mokyklų ir mokytojų būtų daugiau, kad vaikų, kurie gautų savo poreikius atitinkantį šiuolaikinį išsilavinimą, būtų kuo daugiau“, – kalbėjo Švietimo ir mokslo reikalų komiteto pirmininkas.
A.Žukausko teigimu, kiekvienas „Tūkstantmečio mokyklos“ projektas bus derinamas su atskira savivaldybe.
„Tai bus 60 projektų, gal šiek tiek mažiau, su kiekviena savivaldybe pagal jos situaciją bus vykdomas projektas, kuris leistų padidinti gerų mokyklų skaičių“, – aiškino jis.
Pasak parlamentaro, visas Lietuvos mokyklas galima suskirstyti į tris dalis, tačiau daugiausiai bus investuojama tik į vieną iš jų.
„Apie 20 procentų Lietuvos mokyklų yra labai geros. Tai yra paprasta statistika. Į šitas mokyklas bus investuojama labai minimaliai. Tokios mokyklos yra skatinamos už pasiekimus, bet papildomų investicijų į tuos 20 procentų mokyklų nebus.
Yra ir kitas galas – dar 20 procentų yra tokių mokyklų, kur investuok neinvestavęs – ten nieko nebegalima pagerinti. Rezultato nėra dėl to, nes prastas vadovas, mokykla per maža, ir daugybė kitų priežasčių. Į šias mokyklas taip pat nebus investuojama.
Lieka tas tarpas tarp geriausų ir blogiausių, į kurį verta investuoti. Tokiu būdu mes padidinsime tų labai gerų mokyklų skaičių. Tokia ir yra projekto esmė – ne į geriausias dėti, o į tas, kurios gali pasitempti iki tų geriausių“, – dėstė A.Žukauskas.
Pasak jo, svarbiausia numatoma priemonė yra investicija į mokytojus, jų kvalifikacijos kėlimą ir darbo sąlygų gerinimą – tam bus skirta apie 30 procentų visų projekto lėšų.
„Jūs galite pristatyti blizgančių mokyklų, ir mes, beje, turime daugybę renovuotų, tuščių mokyklų, bet jose nėra nei mokytojų, nei vaikų. Tai investicija į žmogiškuosius resursus yra pati svarbiausia“, – sakė A.Žukauskas.
Dar pasigenda konkretumo
Švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgita Šiugždinienė pridūrė, kad dėl „Tūkstantmečio mokyklų“ programos Lietuva derėjosi itin ilgai.
„Dėl šios programos buvo labai ilgai derėtasi ir ši programa atliepia EBPO rekomendacijas, kurios jau dešimtmetį Lietuvai rašomos tos pačios. Pinigai yra skirti atliepiant ne tik Lietuvos poreikį, bet ir pačios Europos Sąjungos matymą.
Šiuo metu mes diskutuojame apie koncepciją, o tik spalio mėnesį mes turėsime detalų projektą“, – sakė ministrė.
Jos teigimu, paraiškas teiks ne mokykla, o pati savivaldybė.
„Šia programa mes analizuojame ir vertiname visos savivaldybės švietimo būklę ir pasirenkame tuos taškus, kur kartu su savivaldybe galvojame, kad, į juos investavus, tai padės mums pakelti ugdymo kokybę į aukštesnį lygmenį.
Tai gali būti kelios mokyklos, jeigu matome, kad ten yra didžiausias potencialas. Orientuojamės tikrai ne į geriausias mokyklas, nes yra daug baimių, kad vėl bus investuota į geriausias mokyklas ir jos taps dar geresnėmis. Tikrai tokio siekio nėra“, – sakė J.Šiugždinienė.
Savo ruožtu Švietimo ir mokslo reikalų komiteto pirmininko pavaduotoja, socialdemokratė, profesorė Vilija Targamadzė kalbėjo, kad klausimų jai iki šiol kelia šio projekto finansavimas ir lėšų panaudojimas.
„Reikia pasidžiaugti, kad į švietimą bus įliejami pinigai – 210 milijonų yra gerai. Iš jų projektui skiriami 199,9 mln., o 10,1 mln. skiriama administravimui. Tada man labai didelis klausimas dėl administravimo – kodėl tokie dideli pinigai?“, – klausė V.Targamadzė.
Ji suabejojo ir tam tikromis sąvokomis, kurios, profesorės teigimu, yra per daug abstrakčios.
„Aš vis tiek esu mokslininkė, man būna neaišku. Pavyzdžiui – ugdymo kokybė. Na neapibrėžta Lietuvoje ta ugdymo kokybė, bet tai jau seniausiai turėjo būti apibrėžta. Jei kažkas to nepadarė, reikia atsisėsti ir šiandien tai sutvarkyti ir baigti manipuliacijas. Kaip ir sąvoka „gera mokykla“. Tiesiog manipuliuojama“, – kalbėjo V.Targamadzė.
„Man yra neaiškūs dalykai, kas yra ekosistema, kas yra tinklaveika, įtraukiojo ugdymo ekosistema – reikia apsibrėžti kriterijus ir sąvokas“, – pridūrė profesorė.
Nusitaikė į 150 šalies mokyklų
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė pavasarį kalbėjo, kad „Tūkstantmečio mokykla“ ateityje turėtų tapti kiekviena šalies mokykla. Iki 2025-ųjų planuojama įsteigti 150 tokių mokyklų. Programoje dalyvausianti mokykla taip pat turės turėti ne mažiau kaip 200 vaikų.
„Dar 2015 metais ministerija patvirtino Geros mokyklos koncepciją, tačiau iki šiol didžioji vaikų dalis mokosi mokyklose, kurios neatitinka geros mokyklos idėjos, o kai kur – elementarių reikalavimų“, – anksčiau kalbėjo J.Šiugždinienė.
Pažymima, kad iki 2024 metų visų savivaldybių mokyklos turės būti pritaikytos visiems vaikams.
„Programoje dalyvaujančioms mokykloms bus suteikiama reali pagalba stiprinant mokytojų ir mokyklų vadovų kompetencijas. Tai nebus tradiciniai seminarai ar konferencijos, o tai bus reali pagalba konsultuojant ir tobulinant procesus pačiose mokyklose. Mes siūlome fokusuotis į keturias grupes: tai įtraukusis ugdymas, STEAM ugdymas, kultūrinis ugdymas ir lyderystės stiprinimas“, – aiškino ministrė.
Jos teigimu, „Tūkstantmečio mokyklų“ infrastruktūra ir intelektiniai resursai bus prieinami gretimų mokyklų mokiniams ir mokytojams, o tokių mokyklų finansavimas savivaldybių projektams bus planuojamas pagal mokinių skaičių. Šiuo metu projektas derinamas su Europos Komisija, jam iš viso būtų skirta 210 milijonų eurų. Lėšos planuojamos iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF).
Iš šių lėšų, pasak J.Šiugždinienės, galėtų būti pastatyta bent viena mokykla didmiestyje, tačiau tai nėra svarbiausias tikslas.
„Tai nėra statybų programa, tai yra galimybių programa, dėl to mūsų akcentas dedamas į jau esamų mokyklų stiprinimą“, – teigė ministrė.
Pažymima ir tai, kad programoje dalyvaus tik valstybinės mokyklos. Tikimasi pirmąsias mokyklas įsteigti jau po trejų metų. Pasak J.Šiugždinienės, savivaldybėje „Tūkstantmečio mokykla“ nebūtinai bus viena atskira mokykla – tai galės būti atnaujintos ir kelios gimnazijos ar pradinės mokyklos, priklausomai nuo švietimo problematikos toje savivaldybėje.
