Abejoja švietimo susitarimo verte: dokumentas labiau primena partijų „suneštinę puotą“

Trečiadienį parlamentinės partijos pasirašė susitarimą dėl švietimo politikos – nors dėl jo buvo deramasi itin ilgai, švietimo bendruomenė esą į šį procesą net nebuvo įtraukta. Dalis mokyklų vadovų abejoja ir tuo, ar šis susitarimas prives prie realių pokyčių ir skaudžiausių problemų.

Prasidėjo nauji mokslo metai.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Prasidėjo nauji mokslo metai.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Prasidėjo nauji mokslo metai.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Prasidėjo nauji mokslo metai.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Prasidėjo nauji mokslo metai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Prasidėjo nauji mokslo metai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Prasidėjo nauji mokslo metai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Prasidėjo nauji mokslo metai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Mindaugas Nefas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Mindaugas Nefas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Prasidėjo nauji mokslo metai.<br>D.Umbraso asociatyvi nuotr.
Prasidėjo nauji mokslo metai.<br>D.Umbraso asociatyvi nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Sep 2, 2021, 6:12 AM, atnaujinta Sep 2, 2021, 6:20 AM

Trečiadienį pasirašytą susitarimą „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ įvertino Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) licėjaus „Sokratus“ direktorius Mindaugas Nefas.

Daugiau apie susitarimą skaitykite ČIA.

Daug vilčių nededa

M.Nefas susitarimo dėl švietimo sako nesureikšminantis. Jis taip pat abejoja, kad tai inicijuos realius pokyčius.

„Mano galva, tai dar vienas politinis dokumentas, kuris liudija tam tikrus dalykus apie šiek tiek besikeičiančią politinę kultūrą. Tokių politinių partijų susitarimų nėra labai daug per mūsų istoriją. Ar švietimas dėl to pasikeis – labai abejoju, iš tiesų beveik visiškai nededu jokių vilčių. Labiau į tai žiūriu kaip į politinį aktą“, – kalbėjo jis.

Pasak M.Nefo, pats susitarimas tiek savo apimtimi, tiek turiniu labiau primena ministerijos arba Vyriausybės veiksmų planą, ir beveik niekuo nesiskiria nuo jau anksčiau matytų dokumentų. Jo teigimu, tai labiau primena „suneštinę puotą“.

„Jeigu mes tikrai norėtumėme pasiekti Nacionalinį susitarimą, tai reikėtų išgryninti vos kelis sektinus dalykus ir į juos susikoncentruoti. O dabar tas susitarimas yra toks suneštinės puotos įvaizdis, kai visos politinės partijos turėjo ką nors pasiūlyti.

Nesakau, kad esu priešas šio susitarimo, duok Dieve, kad klysčiau, bet tikrai nededu iliuzijų ir vilčių, kad šis dokumentas ims ir pakeis padėtį“, – svarstė VDU licėjaus „Sokratus“ direktorius.

Pasak M.Nefo, švietimo bendruomenė į šio dokumento formavimą įtraukta nebuvo, tačiau jos nuomonė turėtų būti itin svarbi.

„Iš esmės nulis įtraukimo. Galbūt pavienės konsultacijos vyko su tam tikrais ekspertais. Tai, kad politikai pasiūlė, čia yra pagrindinė problema. Jeigu mes tikrai norime pasiekti proveržį švietimo srityje, turime kalbėti apie nacionalinius susirinkimus, kuriuos siūlo, inicijuoja pati švietimo bendruomenė.

Ar tai būtų mokytojai, ar dėstytojai, o dabar mes esame palikti paraštėje. Principas toks – mes čia susitarėme, pagalvojome, mes darysime, o jūs priimkite. Man tokie dalykai nepatinka“, – kalbėjo M.Nefas.

Mokytojų trūksta kritiškai

VDU licėjaus vadovas svarstė, kad šalies švietimo situacija šiuo metu tikrai nepavydėtina – ties kai kuriais klausimais esą jau stovime ant prarajos krašto.

„Jeigu žiūrime į tikrą ateities mokyklą, mes turime kalbėti apie mokyklą, kuri yra skirta visiems. Kur mes individualizuojame, diferencijuojame ugdymą vaikams pagal jų gebėjimus, poreikius. Technologiniai dalykai yra svarbu, bet tai tikrai nėra pirmos reikšmės dalykai.

Mes galime turėti daugybę technikos, bet galime neturėti mokinių. Mes šiandien, kaip švietimo bendruomenė, atsidūrėme ant prarajos krašto, nes tuoj nebebus kam dirbti su vaikais. Mes mokyklas turėsime uždarinėti ne dėl to, kad vaikų nebesusirenka, bet nebėra kas dėstytų tuos dalykus. Kompiuterių, laboratorijų galime pripirkti, bet pažiūrėkime, kas dirbs su šiais dalykais“, – aiškino M.Nefas.

„Įsivaizduokite, jeigu kažkokio miestelio mokykloje ar net rajono centre nėra chemijos mokytojo. Natūralu, kad mokiniai nebėra lygiose sąlygose su tomis mokyklomis, kur chemijos specialistas yra. Ir tokių mokyklų mes jau turime“, – pridūrė jis.

Pasak M.Nefo, kelios iš svarbiausių problemų šiuo metu yra pedagogų darbo užmokesčio tvarka bei pasitikėjimo mokytojais trūkumas.

„Mokytojų darbo krūviai yra labai netolygūs, galimybės gauti gerus atlyginimus irgi yra nevienodos. Kita problema ta, kad nėra pakankamai pasitikėjimo pačiais mokytojais.

Jeigu Nacionalinis susitarimas yra daromas be mokyklos, be švietimo bendruomenės, ar tokiu būdu yra pademonstruojamas pasitikėjimas švietimo sistema, ar ne? Aš manau, kad taip tik demonstruojamas nepasitikėjimas ir manymas, kad jie tikrai žino geriau“, – svarstė mokyklos vadovas.

Vis tik, kalbėdamas apie naujuosius mokslo metus, M.Nefas teigė, kad „ruošiasi nuostabiam procesui“.

„Tikimės, kad kontaktiniu būdu mokysimės kuo ilgiau, o gal ir visus metus. <...> Nuotaikos džiugios, bet mes suprantame realybę, daug dalykų jau esame išmokę, turime naudotis mokslu grįsta informacija“, – sakė jis.

Vis tik M.Nefą neramina tai, jog, įsiplieskus židiniams mokyklose, daugės mokinių ir mokytojų, turinčių savoiizoliuotis, tad tai gali vėl išbalansuoti mokymosi procesą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.