Parlamentarai kelia klausimus dėl švietimo susitarimo įgyvendinimo: biudžeto projekte moksliniams tyrimams trūksta 43 mln. eurų

Seime prasidėjus 2022 m. valstybės biudžeto svarstymams, parlamentarai ėmė kelti klausimus apie rugsėjo 1-ąją pasirašyto partijų susitarimo dėl švietimo įgyvendinimą. Tiek opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Eugenijus Jovaiša, tiek valdančiosios Laisvės frakcijos narys Artūras Žukauskas sutaria, kad kitiems metams planuojamas skirti finansavimas tam tikroms švietimo sritims, pagal dabartinį planą, reiškia, jog susitarime keliamų tikslų būtų siekiama netolygiai.

Knygos.<br>M.Patašiaus nuotr.
Knygos.<br>M.Patašiaus nuotr.
Artūras Žukauskas<br>T.Bauro nuotr.
Artūras Žukauskas<br>T.Bauro nuotr.
E.Jovaiša.<br>T.Bauro nuotr.
E.Jovaiša.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Leonardas Marcinkevičius, ELTA

Nov 1, 2021, 10:20 AM, atnaujinta Nov 1, 2021, 10:20 AM

Valstiečių atstovas aiškina, kad bendra švietimui numatoma suma yra žymiai didinama, tačiau ne visiems švietimo susitarime numatytiems tikslams numatyta pakankamai lėšų.

„Kai paimi bendrą švietimui skirtą biudžetą, tai jis yra tikrai žymiai didesnis, nei yra buvę. Jeigu teisingai prisimenu – 229 mln. eurų papildomai yra skirta įvairiausioms veikloms. Bet susitarime tam tikri dalykai labai stipriai akcentuoti. Vienas iš jų yra pinigai moksliniams tyrimams“, – Eltai savo poziciją dėstė E. Jovaiša.

Partijų pasirašytame dokumente kaip vienas iš tikslų yra numatytas mokslinių tyrimų finansavimo didinimas. Šiuo metu Lietuvoje šiai sričiai skiriama maždaug 0,3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Pagal susitarimą ši suma 2024 m. turėtų pasiekti 0,75 proc. nuo BVP, o 2030 m. būsimoms Vyriausybėms keliamas tikslas pasiekti 1,00 proc. nuo BVP sumą.

Kaip aiškina Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas A. Žukauskas, pagal šiuo metu Seime nagrinėjamą biudžeto projektą mokslinių tyrimų finansavimui vietoje reikalingų 67 mln. eurų numatyta vos 24 mln. eurų. Tai, pasak parlamentaro, reiškia, kad kitų metų biudžete yra numatyta 43 mln. eurų mažiau, nei reikėtų, siekiant proporcingai priartėti prie 2024 m. išsikelto tikslo.

„Turbūt čia nei mano, nei akademiko Jovaišos pastebėjimas. Tai yra duomenys, kurie buvo pristatyti svarstant biudžeto projektą komitete ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos medžiagoje, diskusijoje tai akivaizdžiai matėsi, kad, pagal grafiką, kurį numato partijų susitarimas, reikėtų 67 mln. eurų papildomai kitais metais, tuo metu biudžete numatyti tik 24 mln. eurų. Tai akivaizdžiai matyti ir tą matė ir komiteto nariai ir svečiai. Taip, kad tai yra akivaizdus faktas. Čia nėra su kuo sutikti ar nesutikti“, – Eltai teigė A. Žukauskas.

E. Jovaiša: nėra skiriama pakankamai lėšų, kad būtų tolygiai judama susitarimo tikslo link

Pasak valstiečio E. Jovaišos, kitų metų biudžeto projekto rengėjai nepakankamą mokslinių tyrimų finansavimą argumentuoja tuo, kad kitoms švietimo susitarimo sritims, kurios, jų nuomone, yra svarbesnės, lėšų yra numatoma pakankamai. Tačiau didžiausios opozicinės frakcijos parlamentaro tokie pasiaiškinimai neįtikina. Pasak jo, prioritetai jau yra įvardinti švietimo susitarime, ir jų reikia laikytis visų be išimties.

„Bent jau buvo numatytas didėjimas lentelėje, kiek reikėtų tų pinigų iki 2024 m., norint pasiekti numatytas ribas. Štai su mokslu kol kas yra ne kaip. Kiek moksliniams tyrimams yra skirta pinigų, tikrai netenkina mūsų susitarimo. Aš suprantu, valdantieji sako, kad yra tam tikri prioritetai. Bet, brangieji, prioritetai sudėstyti švietimo susitarime. Dabar naujų prioritetų ieškoti arba užsibrėžti naujus prioritetus ir sakyti: paimsime ir 2023 m. mesime trūkstamus, sakysime, 100 mln. eurų. Mokslas patikės? Visuomenė patikės? Ne“, – tvirtino E. Jovaiša.

LVŽS frakcijos narys teigia, kad, rengiant švietimo susitarimo projektą, buvo pateikiami ir skaičiavimai, kuriais įvertinama, kiek papildomų išlaidų reikėtų kiekvienais metais, norint švietimo susitarimo tikslus pasiekti proporcingai.

„Nėra pakankamai skiriama, kad būtų matyti tolygumas. Kad susitarimo partneriai matytų, jog yra laikomasi to susitarimo tolygiai. Mes dėl to tolygumo pačiame susitarime nebuvome susitarę, bet finansinėse lentelėse buvo išdėstyti finansai pamečiui. Logiška būtų manyti, kad šito sieksime ne šuoliais, bet tolygiai“, – pridūrė jis.

Tuo metu A. Žukauskas taip pat laikosi pozicijos, kad numatytus švietimo susitarimo tikslus bus sudėtinga įgyvendinti, jeigu to link nebus judama nuosekliai kiekvienais metais.

„Aš netikiu, kad, kažką atidėjus, po to būtų galima realizuoti. Nes 2023 m. pagal tą patį grafiką jau reikėtų papildomai 100 mln., o 2024 m. – 140 mln. eurų. Tai sustumti visą tą padidėjimą į likusius dvejus metus iš trejų numatytų partijų susitarime yra labai rizikinga ir tiesiog netgi iškils problema, kaip įsisavinti tas lėšas. Manau, kad reikia šiandien pradėti daryti tą proveržį, juo labiau kad laikas nelaukia, bet galimybių koreguoti biudžetą ir tartis dar labai daug“, – mano Laisvės frakcijos parlamentaras.

A. Žukauskas: mokslinių tyrimų srityje trūksta ambicijos ir didesnio ryžto

Kaip aiškina Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas, daugelyje kitų švietimo susitarimo sričių tikslų, pagal biudžeto projektą, link būtų priartėta pagal planą. Tačiau, pasak jo, partijų pasirašytas dokumentas būtent mokslinių tyrimų srityje numato didžiausių pokyčių siekį.

„Tai, kas liečia išlaidas būtent moksliniams tyrimams aukštojo mokslo ir valdžios sektoriuje, tai yra mokslinių institutų sektoriuje iš tikro yra akivaizdžiai matyti, kad trūksta ambicijos, didesnio ryžto, nes iš tikrųjų iššūkis ten yra pats didžiausias. Jeigu mokytojų atlyginimuose kalbama apie dešimtis procentų, tai mokslo finansavimo srityje partijų susitarimas numato finansavimo didinimą 2,5 karto per trejus metus, ir tai yra nemenkas iššūkis. Matome, kad stringa dalykai“, – teigė A. Žukauskas.

Vis tik jis kartu patikslina, kad, nors šioje srityje ir užsibrėžtas didžiausias santykinis pokytis, tačiau tam vis tiek prireiktų kur kas mažiau išlaidų nei kitoms sritims.

„Mokslo finansavimo srityje nėra patys didžiausi pinigai. 67 mln. eurų valstybei nėra tokios jau didelės lėšos, kad jų nebūtų galima rasti. Pokytis didelis, bet kadangi bazė labai žema ir pasaulyje mes atrodome labai prastai su mokslo finansavimu, tai skaičiuojant nuo tos bazės didelis pokytis, bet pinigais tai nėra labai daug“, – pridūrė Seimo narys.

Nors pagal pirminį Seimui pateiktą biudžetą mokslinių tyrimų finansavimui numatyta mažiau, nei tikėtasi pagal susitarimą, Laisvės frakcijos narys dar turi vilčių, kad koreguojant projektą pavyks sutarti dėl didesnių lėšų skyrimo šiai sričiai.

„Labai džiaugčiausi, jeigu biudžeto pataisos būtų priimtos bendru įvairių partijų sutarimu Seime. Kad nebūtų takoskyros tarp pozicijos ir opozicijos, nes tai yra klausimas, kuris liečia visų mūsų ateitį“, – tikisi A. Žukauskas.

Tuo metu E. Jovaiša mano, kad, jau artimiausiu metu Švietimo ir mokslo komitete prasidėjus diskusijoms dėl biudžeto, bus galima pamatyti, kaip artėjama kiekvieno švietimo susitarimo punkto įgyvendinimo link.

„Manau, per ateinančius svarstymus, kai Vyriausybė pateiks, mes akivaizdžiai pamatysime, kaip tie aštuoniolika punktų yra vienaip ar kitaip dengiami finansais. Pinigų iš tikrųjų yra skirta, bet dabar yra daugiau įtraukiam ugdymui, bendrajam ugdymui, bet štai mokslui ir tyrimams pagailėta“, – teigė valstietis.

Vis tik jis sako vis dar turintis vilčių, kad iki 2030 m. susitarime numatytą tikslą dėl mokslinių tyrimų finansavimo įgyvendinti pavyks. Politikas pabrėžė, kad LVŽS „jokios agresijos čia nedaro“, tačiau yra tikimasi, jog rugsėjį pasirašytame dokumente prisiimtų įsipareigojimų bus laikomasi.

„Ne vien „valstiečiams" kyla tie klausimai ir kils. Jie kils visoms partijoms, kurios dalyvauja susitarime. Ir dabar jau kyla, tik mes gal anksčiau įvardijome, nes jau prasidėjo biudžeto svarstymai, tai yra laikas kalbėti apie tuos dalykus“, – tikino E. Jovaiša.

ELTA primena, kad parlamentinių partijų lyderiai susitarimą dėl Lietuvos švietimo politikos iki 2030 metų pasirašė šių metų rugsėjo 1-ąją. Kurį laiką derintame dokumente susitarta dėl pagrindinių įsipareigojimų švietimo srityje, numatyti veiksmai, kurie turėtų užtikrinti priimamų ilgalaikių sprendimų švietimo srityje tęstinumą bei švietimo sistemos finansavimo tvarų augimą.

Pasirašytame dokumente keliamas siekis didinti mokytojų ir dėstytojų atlyginimus: iki 2024-ųjų pabaigos atlygis mokytojams ir dėstytojams turi kilti iki 130 ir 150 proc. vidutinio darbo užmokesčio.

Taip pat politinių partijų parengtame dokumente įrašytas siekis didinti savivaldybių savarankiškumą panaudojant švietimo lėšas, imtis veiksmų, kad pedagogo profesija būtų patrauklesnė. Susitarimas dėl švietimo apima 18 įsipareigojimo punktų įvairiais švietimo politikos klausimais. Susitarimo projekte numatyti sėkmės ir siektini finansiniai rodikliai.

Dokumentą paruošti ketinta dar praėjusios Seimo kadencijos pabaigoje, tačiau to padaryti taip ir nepavyko. Nors „valstiečiai“ bei socialdemokratai ir šiame Seime reiškė abejones dėl ruošiamo dokumento projekto, rugsėjo 1-ąją Seimo Konstitucijos salėje parašus padėjo visos parlamentinės partijos. Susitarimą pasirašė valdančiajai daugumai priklausančių konservatorių, Liberalų sąjūdžio bei Laisvės partijos atstovai. Parašus padėjo ir opozicijoje esančių socialdemokratų, valstiečių bei „darbiečių“ lyderiai.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.