Teigia, kad mokytojai galės rinktis
Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) Ugdymo turinio rengimo skyriaus metodininkė dr. Zita Nauckūnaitė naujienų portalui lrytas.lt atsiųstame atsakyme teigė, kad programos projekto rengėjai yra atviri mokytojų pasiūlymams ir ieško sprendimų, kaip sumažinti krūvį. Tiesa, antradienį NŠA paskelbė, jog Z.Nauckūnaitė jau pasitraukė iš ekspertų grupės vadovo pareigų.
„Mokytojai gali siūlyti, kokius autorius palikti kaip privalomus ir kokius savarankiškai rinktis kaip kontekstinius, kurie, jų manymu, geriausiai derėtų kultūrinėms ir meninėms kūrinių jungtims atskleisti. Nors programoje nemažai autorių, atkreiptinas dėmesys, kad jų kūrinių apimtys, kiekiai nėra vienodi. Siūloma daugiau rinktis atsižvelgus į klasės, mokyklos situaciją ir galimybes“, – komentavo Z.Nauckūnaitė.
Jos teigimu, svarbiausi lietuvių kalbos ir literatūros vidurinio ugdymo programinių kūrinių atrankos kriterijai – jų meninė, kultūrinė ir asmenybinė vertė, gyvenimo vaizdavimo ir literatūros įvairovė, kuri padėtų mokiniui pasiekti literatūrinio ugdymo tikslą – atrasti literatūrą kaip asmeninei egzistencijai svarbią kultūros sritį, ugdytis savarankišką kritinį mąstymą ir kūrybišką požiūrį į literatūrą.
„Lietuvių kalbos ir literatūros vidurinio ugdymo programos ašis – chronologiškai pateikiama lietuvių literatūra, kuriai visuotinė literatūra sudaro kontekstą. Naujausiame bendrosios programos projekto variante pasiūlyta keturis visuotinės literatūros autorius iš privalomo autorių sąrašo įtraukti į rekomenduojamos kontekstinės literatūros sąrašą, kuriame yra ne tik Č.Milošas, bet ir Moljeras, O.de Balzakas, F.Dostojevskis, A.Čechovas, H.Ibsenas, R.M.Rilkė ir kiti visuotinės literatūros autoriai“, – aiškino NŠA atstovė.
Įžvelgia ir „galios žaidimus“
Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos pirmininkas Mindaugas Grigaitis portalui lrytas.lt aiškino, kad sprendimas „pastumti“ žymius užsienio autorius iš esmės parodo labai ydingą žvilgsnį į literatūrą.
„Ir labai siaurą žvilgsnį į patį literatūros funkcijų suvokimą. Programos vadovė sako, kad pačios programos tikslas yra iš Lietuvos žiūrėti į pasaulį, ir siūlyti 30 lietuvių autorių, bet nei vieno užsienio autoriaus.
Veidmainiška yra sakyti, kad mokytojai galės pasirinkti pasaulio autorius, dėl to, kad 30 autorių jau ir taip yra tiesiog per daug, kad galėtum kokybiškai judėti per lietuvių literatūrą, o pasaulio literatūrai neliks laiko.
Tokiu atveju turėsime paviršutinišką lietuvių literatūros išmanymą ir neaišku kokį pasaulio literatūros išmanymą“, – svarstė M.Grigaitis.
Pasak jo, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojams klausimų kelia ne viena šio projekto detalė.
„Akivaizdu, kad krūvio problemos visa tai neišspręs. Vis tiek 30 autorių yra per daug ir čia jau ne vienas profesionalas kalbėjo apie dvigubus standartus. <...> Tai yra bandymas išsisukinėti, kad tai yra kompetencijomis grįstas ugdymas, todėl mokytojas gali rinktis.
Tai tuomet leiskite rinktis viską ir mokytojas tikrai išsirinks. Yra labai daug išsisukinėjimų ir gražbyliavimo“, – kalbėjo Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos pirmininkas.
Diskusijų kilo ir dėl rašytojo Česlovo Milošo, kuris privalomajame literatūros sąraše taip pat tapo nepageidaujamas.
„Tai yra akivaizdus siauras paties autoriškumo, patriotiškumo suvokimas, tapatinamas su grupės manymu. Man iš tiesų yra labai miglota, kas priima tuos sprendimus, nes kai kurie žmonės nesutinka su tais sprendimais, kai kurie sutinka, kai kurie neaišku, ar sutinka, tai nelabai suprantu, koks apskirtai pačios grupės santykis su savo sprendimu.
Bet dėl Č.Milošo tai akivaizdu, kad yra labai siauras suvokimas, kas yra tautiškumas, pati lietuvybė“, – teigė M.Grigaitis.
Grėsmių įžvelgia
Pedagogai pastebi, kad iš privalomojo literatūros autorių sąrašo išbrauktus užsienio rašytojus moksleiviai itin mėgo, tad neatmeta tikimybės, kad toks sprendimas dar labiau sumažins paauglių norą skaityti.
„Šios grėsmės jau yra ne vienerius metus ir ne pirmą dešimtmetį, mes su tokiais krūviais ir su tokiu tempu tikrai atbaidysime vaikus nuo skaitymo. O šie keturi autoriai yra labai mėgstami, bet juos reikia skaityti atidžiai, nagrinėti kartu su mokytojais, nes kitaip juos gali būti sunkiau suprasti.
Bet tai yra labai svarbūs kūriniai, kurie tikrai padeda vaikams užsiimti savirefleksija, mąstyti apie įvairiausias problemas, kurių mūsų klasikinėje literatūroje dažnai tikrai pritrūksta, tai akiračiui plėsti šie užsienio autoriai yra labai svarbūs“, – pažymėjo M.Grigaitis.
Vis tik NŠA atstovė aiškino, kad mokykla nebūtinai turi nustatyti viską, ką mokinys turi skaityti.
„17-19 metų mokiniai yra pakankamai sąmoningi, kad galėtų rinktis. Jaunuolių skaitymui didžiausią įtaką daro šeima, užsienio kalbų mokėjimas (nemažai mokinių jau dabar skaito ne verstinę, o originalo kalba parašytą naujausią visuotinę literatūrą), kitų dalykų pamokos. Pavyzdžiui, užsienio kalbų gilinamajam moduliui siūloma klasikinė literatūra originalo kalba.
Lietuvių kalbos ir literatūros programa lieka atsakinga už nacionalinės literatūros pažinimą, kurios kontekstu pasirinkta visuotinė literatūra. Norėtume atkreipti dėmesį, kad nė vieno užsienio autoriaus programos rengėjai neketina ir nesiūlo atsisakyti. Tai būtinas kontekstas, kurio mokytojas negali nei apeiti, nei praleisti, bet gali pasirinkti“, – komentavo Z.Nauckūnaitė.
M.Grigaitis tvirtino, kad neigiamai tokius NŠA sprendimus vertina didžioji dalis pedagogų.
„Jeigu mes suprantame, kad lituanistų yra keli tūkstančiai, tai nėra tokios kelių tūkstančių žmonių bendruomenės, kurioje būtų vieninga nuomonė. Bet mes žiūrėkime į tendencijas, kaip reagavo labai daug kultūros atstovų, politikų. Didžioji dalis mokytojų visiškai nesupranta šio projekto, kaip ir ir didžioji dalis mokytojų visai nesupranta ir dabartinės programos su 36 privalomais autoriais.
Tai dominuojanti tendencija tarp mokytojų yra tas poreikis permąstyti visą literatūrinį ugdymą ir žiūrėti daug plačiau, kad tai yra labai svarbu įvairiausiems įgūdžiams, tokiems kaip teksto suvokimas, analizė ar minčių raiška. Literatūra yra įvedimas į mąstymą – į mąstymą apie save, apie savo aplinką ir gebėjimą reikšti savo mintis.
O dabar mums kalbama apie tai, kad svarbu yra iš Lietuvos žiūrėti į pasaulį. Ką ši frazė sako? Jeigu mes tą gebėjimą išugdysime, tai vaikas vis vien žiūrės į pasaulį plačiai“, – svarstė pedagogas.
Nors dalis užsienio autorių ir toliau liks rekomenduojamų kūrinių sąraše, M.Grigaitis abejoja, kad tai išgelbės situaciją.
„Bet kuris atsakingas mokytojas supranta, kad egzaminas yra labai svarbus mokiniams stojant į universitetus, ir vis dėlto reikia juos ruošti egzaminui. Tai tam tikri asmenys, pasinaudodami egzamino privalomybe ir egzamino statusu, bando įteisinti savo požiūrį. Aš čia įžvelgiu labai rimtus galios žaidimus“, – aiškino Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos pirmininkas.
Pasak NŠA atstovės Z.Nauckūnaitės, nėra tinkama vienus visuotinės literatūros autorius iškelti aukščiau kitų.
„Nenorime nubrėžti ribų – kodėl skaityti tik keturis? – mokytojas galės rinktis kokius tik nori visuotinės literatūros kūrinius, o mokiniai galės jais naudotis egzamino metu. Programa nurodo, kad mokiniai turi skaityti brandžiausius lietuvių ir visuotinės literatūros kūrinius, įgyti platų literatūrinį ir kultūrinį akiratį, lavintis meninį skonį.
Atviras rekomenduojamos kontekstinės literatūros sąrašas (daug kur nurodyta ar kt. kūrinys/autorius) skatintų mokytoją labiau pasikliauti savo išsilavinimu ir kūrybiškumu, nes jokia programa negali užtikrinti, kad mokiniai bus sudominti literatūra, jei pats mokytojas stokos asmeninės motyvacijos“, – dėstė Z.Nauckūnaitė.
Pasak jos, projektas šiuo metu pateiktas viešam aptarimui.
„Po to bus svarstoma, kas būtų tikslingiau: ar sutarti, kurie visuotinės literatūros autoriai/kūriniai yra privalomi nagrinėti III–IV gimnazijos klasėse, ar palikti visuotinę literatūrą kontekstinės literatūros sąraše, pavyzdžiui, nurodant privalomų pasirinkti visuotinės literatūros autorių skaičių, kad kiekvienas mokytojas galėtų rinktis kontekstinius autorius atsižvelgdamas į mokyklos kryptį, savo darbo metodus, galimybes ir mokinių interesus.
Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas Alius Avčininkas, kuris taip pat prisidėjo prie lietuvių kalbos ir literatūros vidurinio ugdymo programos projekto atnaujinimo, pirmadienį Laisvės frakcijos posėdyje sakė, kad apie šią temą diskutuoti reikėjo jau seniai.
„Šiuo metu, bent jau iš mano požiūrio, tai tikrai ši programa, autorių sąrašas, yra labai toli nuo mokinio ir mokytojo. Aš labai džiaugiuosi, kad mes pagaliau apie tai šnekame ir kalbame viešai. <...>
Pirmiausia reikia laiko ir nereikia įsivaizduoti, kad lietuvių kalbos pamokos per dvejus metus nulipdys tobulą lietuvį ar tobulą globalaus pasaulio gyventoją. Tai yra neįmanoma ir mes neturime įsivaizduoti, kad esame prometėjai, kurie ims ir įsūdys žmogui įsivaizdavimą, koks jis turi būti. Tai pirmiausia kuo daugiau laiko dirbti su žmogumi ir bandyti sudaryti sąlygas jam rasti vietą pasaulyje. <...>
Antras dalykas – laisvė. Bet pirmiausia turi būti mąstymo laisvė – mokytojas turi gebėti laisvai mąstyti, ne pagal popierius vaikščioti ir įsikabinti vadovėlio, tai pirmiausia yra laiko ir laisvo mąstymo dalykas. Kol to nebus, tol nieko nebus. Jei mes prisikabiname prie dokumento ir jis eina pirmiau nei žmogus, tai aišku, kad mes niekur nenueisime“, – kalbėjo A.Avčininkas.
Sieks susitarimo
Savo ruožtu švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė praėjusią savaitę kalbėjo, kad paskelbtą lietuvių kalbos ir literatūros bendrojo ugdymo programos projektą patvirtins tik tada, kai bus pasiektas sutarimas švietimo bendruomenėje.
„Man atrodo nepriimtina, kad gimnazijos III-IV klasių mokiniams programoje tarp privalomų kūrinių nėra nė vieno užsienio autorių kūrinio. Pasaulinė literatūra neatsiejama visapusiškos asmenybės raidos dalis, todėl turime užtikrinti, kad ji nenunyks.
Paprašiau išsamaus rengėjų paaiškinimo, kodėl buvo pasirinkta tokia logika. Sprendimas bus priimtas tada, kai bus pasiektas sutarimas. Jeigu reikės, darbą pradėsime iš naujo. Taip pat kviečiu visus šia tema besidominčius asmenis diskutuoti kultūringai, argumentuotai išsakyti pastabas ir siūlymus.
Lietuvių kalbos ir literatūros vidurinio ugdymo bendrosios programos projektas yra pateiktas pastaboms ir siūlymams iki gruodžio 15 dienos“, – teigė ministrė.
NŠA antradienį patvirtino, jog per ateinančią savaitę ieškos naujo grupės vadovo.
„Lietuvių kalbos ir literatūros specialisto, kuris gebėtų tęsti pradėtus atnaujinimo darbus, koordinuotų viešą diskusiją su švietimo bendruomene bei kartu rastų bendrą sprendimą kilusiems iššūkiams“, – pranešė agentūra.
